Назад к книге «Edeno vaikai» [Amanda Stivens]

Edeno vaikai

Amanda Stivens

KatД—

"Edenas, Misisipė – čia susitinka žemė ir dangus.

Mažame Edeno miestelyje paslaptingai dingsta vaikai. Nusikaltimą atskleisti pavedama vietos policijos detektyvei Ebei Kros, o jai į pagalbą atvyksta FTB agentas Semas Burkas. „Asmeniniai santykiai griežtai draudžiami“ – nerašyta taisyklė. Ar išdrįs jie apginti savo teisę į meilę ir laimę? Ar pavyks sužinoti, kas pagrobė miestelio mergaites?

Naomei Kros likimas nepagailėjo išbandymų – per gimdymą ji neteko vienos iš dvynių dukrų, o po penkerių metų paslaptingomis aplinkybėmis buvo pagrobta ir antroji. Bet Naomė nenuleido rankų – ji nesiliovė ieškojusi dingusios dukters. Prieš akis – ilgas liūdesio ir vilčių kelias. Ir galų gale jai buvo atseikėta su kaupu…

Po šešerių metų Tesa vėl susitinka buvusį mylimąjį Džeredą. Tačiau aplinkybės meilei atgimti nepalankios. Tesa ieško paslaptingai dingusios penkiametės jųdviejų dukrelės, apie kurią tėvas nė nežino. Ar pavyks motinai susigrąžinti vaiką, o gal kartu ir seniai prarastą meilę? Kliūčių į laimę tiek daug…"

Amanda Stevens

Edeno vaikai

NEKALTI

Д®ЕЅANGA

PirmД…kart vaikas Edene dingo prieЕЎ deЕЎimtmetДЇ. MergaitД— buvo pagrobta tvankiД… rugpjЕ«ДЌio popietД™. Ferheiveno akademijos, privaДЌios mokyklos ЕЎiaurinД—je miestelio dalyje, darЕѕelinukai kieme lЕ«kuriavo tД—vЕі. Vaikai nepaisД— karЕЎДЌio ir aikЕЎtelД—je triukЕЎmingai ЕѕaidД— slД—pyniЕі.

Sedės Kros iš pradžių niekas nepasigedo. Ir vaikai, ir juos prižiūrinti mokytoja manė, kad Sedė pamėgtoje slėptuvėje laukia, kol ją kas nors ras arba kol ateis mama. Net pasirodžius mamai, visi buvo ramūs. Juk čia Edenas. Vidury dienos iš žaidimų aikštelės vaikai čia nedingsta. „Sedė užsižaidė ir pasislėpusi negirdi, kaip ją šaukia. Turėtų greit pasirodyti“, – mamos ramino Naomę Kros. Tačiau Sedė nebepasirodė. Per dešimt metų nebuvo aptikta jokių mergaitės pėdsakų. Tą tvankią vasaros popietę ji tarsi išgaravo.

Ir ЕЎtai Edene vД—l dingo vaikas.

PIRMAS SKYRIUS

TreДЌiadienis

Alinanti penkiametД—s EmilД—s Kembel paieЕЎka truko beveik keturiasdeЕЎimt aЕЎtuonias valandas. Kaip ir kiti paieЕЎkoje dalyvaujantys policininkai, serЕѕantД— EbД— Kros prieЕЎinosi didД—janДЌiam nusivylimui. Ji mielai aukotЕі tyrimui kiekvienД… minutД™, taДЌiau apylinkiЕі narЕЎymas, tvyrant bemaЕѕ keturiasdeЕЎimties laipsniЕі karЕЎДЌiui, labai sekina.

Д®Еѕengusi ДЇ laikinД… vadavietД™ bendruomenД—s centre, uЕѕ keliЕі kvartalЕі nuo DЕѕefersono apygardos ЕЎerifo nuovados, ji nubraukД— nuo kaktos sudrД—kusius plaukus. Buvo karЕЎta ir drД—gna. IЕЎvakarД—se ir ankstЕі rytД… pliaupusi liЕ«tis visiЕЎkai sumenkino tikimybД™ aptikti kokiЕі nors vД—ЕѕiЕі ar pД—dsakЕі. Be to, kelioms valandoms buvo nutupdytas sraigtasparnis, koordinavД™s paieЕЎkД… iЕЎ oro.

Ryžtas grėsmingai blėso, tačiau gelbėtojai turėjo išlikti budrūs ir susikaupę – nuo jų priklausė vaiko gyvybė.

Ebės žvilgsnis nuslydo išblukusiu plakatu virš pakylos bendruomenės centre. Ant jo puikavosi užrašas: „Edenas, Misisipė – čia susitinka žemė ir dangus“. Galbūt kadaise taip ir buvo, tačiau, prieš dešimtmetį dingus Ebės dukterėčiai Sedei Kros, taip nebėra.

Tąkart miestelis pasikeitė. Edeno nekaltybė buvo nuplėšta, o apie žmones, gyvenančius anapus ežero, ėmė sklandyti baugūs gandai. Tie žmonės kas vasarą atvažiuodavo pasikaitinti saulutėje ir pasimaudyti, bet nebuvo laikomi bendruomenės nariais. Rudeniop jie grįždavo į didmiesčio šurmulį visiškai nesupratę – o gal jiems nė nerūpėjo, – kokia tamsa ėmė brautis į Edeną.

Dabar ЕЎi tamsa sugrДЇЕѕo. VД—l dingo vaikas.

Kovodama su nuovargiu ir baime, Ebė nužvelgė sumaištyje skendintį centrą. Savanoriai – dešimtys pareigūnų ir civilių iš visos valstijos – stengėsi atlikti jiems patikėtus darbus. Visi turėjo vieną tikslą – rasti dingusią mergaitę. Pareigūnai dirbo visą parą. Nacionalinis nusikaltimų informacijos centras paskelbė Emilės p