Laikoma kalta
Tess Gerritsen
KatД—
Miranda Vud manė, kad jai pagaliau pavyko išsiskirti su Ričardu Tremeinu – turtingu vedusiu meilužiu – tačiau vieną vakarą randa jį nudurtą savo lovoje. Buvęs ramus Mirandos pasaulis griūva – ji tampa pagrindine įtariamąja, nes turėjo svarų motyvą ir galėjo nužudyti buvusį mylimąjį. Moteris paleidžiama iš areštinės už
uЕѕstatД…, kurДЇ sumokД—jД™s Еѕmogus nori likti neЕѕinomas. Ar kaЕѕkas bando jai padД—ti? O gal nori pasinaudoti ir ДЇtraukti ДЇ paslaptingД… nuЕѕudytojo pasaulДЇ, kuriame visi yra ДЇtariamieji?
Tess Gerritsen
Laikoma kalta
1
Jis paskambino deЕЎimtД… vakare, tuo pat metu kaip ir visada.
Net neatsiliepusi Miranda numanė, kad tai jis. Taip pat žinojo, kad jei nepakels ragelio, telefonas skambės, kol įkyrus jo garsas išves iš proto. Žingsniuodama po miegamąjį galvojo: „Neprivalau atsiliepti. Nebūtina su juo kalbėtis. Nesu jam skolinga nė sudilusio skatiko.“
Telefonas nutilo. Miranda sulaikД— kvapД… tikД—damasi, kad ЕЎДЇ kartД… jis nusileis, ЕЎДЇsyk supras, kad ji kalbД—jo rimtai.
VД—l sudЕѕergЕѕdД™s telefonas privertД— krЕ«ptelД—ti. Kiekvienas skambtelД—jimas tarsi ЕЎvitrinis popierius brЕ«Еѕino ДЇtemptus nervus.
NegalД—jo daugiau to pakД™sti. Jau keldama telefono ragelДЇ Еѕinojo, kad daro klaidД….
– Alio?
– Pasiilgau tavęs, – tyliai ištarė jis. Tas pats šnabždesys, ligi skausmo pažįstamas ir artimas.
– Nepageidauju, kad man daugiau skambintum, – pasakė ji.
– Nesusivaldžiau. Visą dieną norėjau su tavimi pasikalbėti. Miranda, be tavęs jaučiausi košmariškai.
Ji pajuto, kaip tvenkiasi aЕЎaros. Giliai ДЇkvД—pД—, kad nepravirktЕі.
– Nejaugi negalime pabandyti dar kartą? – maldavo jis.
– Ne, Ričardai.
– Prašau. Šįsyk viskas bus kitaip.
– Niekas niekada nepasikeis.
– Ne! Pasikeis…
– Tai buvo klaida. Nuo pat pradžių.
– Tu vis dar myli mane. Žinau, kad myli. O varge, Miranda, visas šias savaites buvome kartu, kas dieną mačiau tave darbe ir negalėjau prie tavęs prisiliesti. Netgi pabūti su tavimi vienumoje…
– Daugiau nereikės viso to patirti, Ričardai. Juk įteikiau tau prašymą išeiti iš darbo. Aš tikrai noriu pasitraukti.
Ragelyje ilgД… laikД… buvo tylu, tarsi jos pasakymas bЕ«tЕі smogД™s jam ДЇ paЕЎirdЕѕius tikrД…ja to ЕѕodЕѕio prasme. Ji pasijuto pakylД—ta ir kalta tuo pat metu. Kalta, kad pagaliau iЕЎsilaisvino ir tapo nepriklausoma.
Jis tyliai iЕЎtarД—:
– Aš pasakiau jai.
Miranda tylД—jo.
– Ar girdi mane? – paklausė jis. – Aš pasakiau jai viską apie mus. Susitikau su savo advokatu. Pakeičiau sąlygas…
– Ričardai… – lėtai prabilo ji. – Dabar tai neturi jokios reikšmės. Nesvarbu, tu vedęs ar išsiskyręs, aš nenoriu daugiau tavęs matyti.
– Tik vieną kartą.
– Ne.
– Aš atvažiuoju. Tuoj pat…
– Ne.
– Privalai su manimi susitikti, Miranda!
– Nieko aš neprivalau! – sušuko ji.
– Būsiu po penkiolikos minučių.
NegalД—dama tuo patikД—ti Miranda ЕѕiЕ«rД—jo ДЇ telefonД…. Jis padД—jo ragelДЇ. Po galais, jis padД—jo ragelДЇ ir po penkiolikos minuДЌiЕі belsis ДЇ jos duris. Jai pavyko paskutines tris savaites oriai dirbti ЕЎalia jo, mandagiai ЕЎypsotis ir neutraliai kalbД—ti. O dabar jis atvaЕѕiuos ir nuplД—ЕЎ jos savitvardos kaukД™; vД—l abu atsidurs ten pat, ДЇsisuks ДЇ tas paДЌias pinkles, iЕЎ kuriЕі ji kД… tik sugebД—jo iЕЎsiverЕѕti.
Miranda prilД—kД— prie drabuЕѕinД—s ir iЕЎsitraukД— sportinДЇ nertinДЇ. TurД—jo nuo jo pabД—gti. Kur jos nerastЕі, kur bЕ«tЕі viena.
Ji iЕЎsiverЕѕД— pro priekines namo duris, nusileido prieangio laiptais ir pradД—jo greitai, nirЕЎiai eiti GluosniЕі gatve. PusД™ vienuoliktos vakaro kaimynai jau ruoЕЎД—si gulti. Eidama pro langus matД— ЕЎviesas, ЕЎeimos nariЕі siluetus ДЇvairiomis pozomis, kai kur spragsinДЌiД… Еѕidinio liepsnД…. Pajuto vД—l kylantДЇ pavydД…, troЕЎkimД… priklausyti mielai bendrai visumai, Еѕarstyti savoj