Назад к книге «Maištingasis mergišius Paryžiuje» [Bronwyn Scott]

MaiЕЎtingasis mergiЕЎius ParyЕѕiuje

Bronwyn Scott

Istorinis meilД—s romanasPaveldД—tojai #1

"Keturių knygų serija „Paveldėtojai“. Pirma knyga.

Fechtavimosi, kaip ir meilД—s, menui svarbЕ«s trys ДЇgЕ«dЕѕiai:

1) numatyti kiekvienД… partnerio ЕѕingsnДЇ ir nukreipti jДЇ sau patogia linkme;

2) priprasti ir prisiderinti prie partnerio;

3) visiЕЎkai atsiduoti, kad ir kiek valandЕі tektЕі lieti prakaitД….

Vikontas Ameršamas atvyko į Paryžių įrodyti, kad moka valdyti špagą. Jis tikrai nesitikėjo, kad jo varžove taps kovingoji Alisandra Leodegrans! Kai susikryžiavus špagoms įsižiebia aistra, sunku pasakyti, kas laimės… ir kokio prizo pageidaus nugalėtojas.

Bronwyn Scott

MaiЕЎtingasis mergiЕЎius ParyЕѕiuje

~1~

Doverio dokai – 1835 metų kovas

Londone niekas nebedЕѕiugino, teliko tikД—tis, kad ParyЕѕiuje bus linksmiau. Havilandas Nortas pasistatД— palto apykaklД™ gindamasis nuo ankstyvo kovo ryto drД—gmД—s ir sparДЌiu Еѕingsniu nuД—jo per Doverio dokus nekantraudamas iЕЎplaukti dar nenuslЕ«gus potvyniui.

Dabar visos jo viltys buvo sutelktos į Prancūziją ir jos salle d’armes[1 - Fechtavimosi maniežas (pranc.) (čia ir toliau – vertėjos pastabos).]. Jeigu sustingusio kraujo neišjudins paryžietiškas pavasaris, dar laukia visa Europa. Vasarą galės praleisti tarp didingų Alpių viršukalnių, išmėginti savo jėgas kopdamas į uolas, rudenį bus progos mėgautis Florencijos menais ir grožybėmis, žiemą – pasinerti į Venecijos karnavalo geidulius, o kitą pavasarį, jei tik pavyks… Jei tik pavyks, mėgausis Pietų Italijos saule ir senovės dvelksmu Neapolyje. Jeigu ten nukeliauti neišdegs, jam visada atvira Graikija ir paslaptinga, viliojanti Turkija.

Jis mintyse kartojo egzotiškų vietų pavadinimų litaniją, vilties, o gal svajonių mantrą. Tėvas jam pažadėjo šešis mėnesius. Ne metus, ne dvejus. Viskas turi būti labai gerai apskaičiuota. Tiesą sakant, Havilandas būtų norėjęs, kad tai nesibaigtų, nes vien poreikis sukarti tokį kelią labai daug sakė apie jo vidinę būseną. Nepaisant to, kad jam dvidešimt aštuoneri ir jis jau turėjo viską – titulą, nuo jo neatskiriamus didelius turtus, dvarus, žirgų ir prabangą, kurios kiti vyrai siekė visą gyvenimą, viduje jautėsi negyvas.

Nors kelionД— po EuropД… buvo gerokai patrumpinta, dД—l jos reikД—jo ilgai kovoti. TД—vas norД—jo sЕ«nui gero, tad galiausiai pasidavД—. TurbЕ«t suprato, kad suaugД™s sЕ«nus prieЕЎ nusД—sdamas vienoje vietoje turi iЕЎskleisti sparnus ir pamatyti platЕіjДЇ pasaulДЇ uЕѕ Londono ribЕі. Havilandas iЕЎloЕЎД— ЕЎeЕЎis mД—nesius laisvД—s, bet jam tai daug kainavo: po kelionД—s grДЇЕЎ namo ir ves, ДЇgyvendins dviejЕі ЕЎeimЕі planus, kuriuos sudД—liojo trys kartos iki jo.

Net dabar Havilandas girdД—jo tД—vo balsД…, matД— jДЇ prie masyvaus raЕЎomojo stalo savo kabinete, kai paskelbД— nuosprendДЇ:

– Galime tau duoti ne daugiau kaip šešis mėnesius. Tu kitoks nei tavo draugai ir iš tavęs tikimasi daugiau nei iš jų. Arčeris yra antrasis sūnus ir dėl to jo pareigos kitokios nei tavo. Jie gali dingti kad ir keleriems metams, o tavęs tokiam ilgam laikui išleisti negalime. Everliai nekantrauja pamatyti tave prie altoriaus, tad kam laukti? Tau dvidešimt aštuoneri, Kristinai – dvidešimt vieni. Jau trys sezonai, kaip ji pristatyta visuomenei, ir tai nieko blogo, bet jeigu versime ją laukti dar ilgiau, kils nereikalingų įtarimų, kurių verčiau išvengti.

Santuoka kaip ir visa kita Havilando gyvenime iki šios dienos buvo suplanuota už jį. Viskas jam buvo paruošta ir paduota. Havilandui reikėjo tik ateiti. Jam dažnai atrodydavo, kad ta tamsi tuštuma atsivėrė būtent todėl, kad jis negalėjo nieko pakeisti, jam niekur nereikėjo įdėti pastangų. Jis dėl nieko nevargo, gavo viską, ką tik įmanoma gauti, netgi gerą išvaizdą. Jam pavyko susirinkti šeimos grožio genofondo ir turtų liūto dalį. Galbūt dėl to vaikinui taip patiko fechtuoti – čia jis galėjo stengtis, sunkiai dirbti ir tob