Gundanti belaisvД—
Elisabeth Hobbes
Istorinis meilД—s romanas
Jausmai, privertę sulaužyti priesaiką…
Pagrobtoji Livinghamo paveldėtoja ledi Elaina jau nebeturi vilties išsigelbėti, kai staiga paslaptingas vyras nubloškia jos užpuoliką į šalį. Deja, netrukus paaiškėja, kad gelbėtojas nė neketina Elainos paleisti – jam patikėta pristatyti merginą Roksholmo hercogui, jos šeimos priešui!
Serui Hugui iЕЎ Ertamo dar neteko matyti tokios graЕѕios merginos kaip Elaina. Jam skaudu jД… laikyti nelaisvД—je. Ar iЕЎdrДЇs lojalus riteris dД—l Elainos sulauЕѕyti iЕЎtikimybД—s priesaikД…?
ELISABETH HOBBES
Gundanti belaisvД—
Pirmas skyrius
– Šis pasiūlymas jau trečias, kurį šiemet atmetei, Elaina, ir penktas apskritai. Kada pagaliau atliksi pareigą ir, kaip dera, išsirinksi vyrą?
Livinghamo hercogas ir PenkiЕі ProvincijЕі didysis lordas raukydamasis atsiloЕЎД— krД—sle. Ledi Elaina atrД—mД— jo ЕѕvilgsnДЇ, nekreipdama dД—mesio ДЇ susirinkusiЕі kunigaikЕЎДЌiЕі ir kitЕі didikЕі bambД—jimД…, ir paЕѕvelgД— ДЇ ДЇmantriai iЕЎpuoЕЎtД… pergamento ritinД—lДЇ ant stalo.
– Milorde, jeigu pirštųsi pats grafas, dar pagalvočiau. Tačiau dėl jo sūnaus mano atsakymas yra ne. Berniukui vos devyneri!
– Dauguma moterų jaustųsi pagerbtos, galėdamos sudaryti sąjungą su tokia turtinga ir gerbiama šeima, – griežtai atitarė hercogas.
Elainos skruostai paraudo. Rodos, kambaryje pasidarД— gerokai ЕЎilДЌiau.
– Milorde, pasiūlymas išties dosnus, tačiau čia esama žmonių, kurie mano, kad Livinghamo titulas neturėtų atitekti moteriai. Ar jūs mieliau atiduosite jį vaikui?
Pro debesis prasimuЕЎД— menkas saulД—s spindulys, ir Elainos akys, viena ausimi klausantis pritariamo murmД—jimo, nuklydo prie lango. IЕЎtiesinusi peДЌius, ji nuo kaktos nusibraukД— pelenЕі atspalvio ЕЎviesiЕі plaukЕі sruogД….
– Milordai, – kreipėsi ji į susirinkusiuosius, – žinau, kad privalau ištekėti; taip ir padarysiu. Jeigu mano brolis būtų gyvas, visai nebūtų svarbu, kokį vyrą man išrinktumėte. Vis dėlto dabar mano sutuoktinis valdys ne tik Livinghamą, bet ir visas Penkias Provincijas. Tad šį pasirinkimą vertinu rimtai, – ore tvyrojo tyla. Elaina apėjo aplink stalą ir priklaupė. Paėmusi senelį už rankų, ji droviai pakėlė veidą. – Seneli, prašau, neverskite manęs sutikti.
Senasis hercogas papЕ«tД™s lЕ«pas ЕѕvelgД— ДЇ savo vaikaitД™. Sulaikiusi kvapД… Elaina ЕѕiЕ«rД—jo ДЇ tokias panaЕЎias ДЇ jos paДЌios pilkas akis.
– Ne, tu neprivalai priimti būtent šio pasiūlymo, – galiausiai atsiliepė jis. – Bet laikas senka. Tu – vienintelė gyva mano palikuonė. Paskyręs tave įpėdine pasižadėjau, kad ištekėsi iki savo dvidešimtojo gimtadienio. Atmink, kad iki tos dienos liko vos pusmetis. Tikiuosi, būsimieji piršlybų pasiūlymai tau pasirodys labiau viliojantys, antraip man teks nuspręsti už tave. Gali eiti sau.
Elaina tūptelėjo susirinkusiems vyrams ir išėjo. Širdis daužėsi – ji tik per plauką išsisuko nuo šių vedybų. Susirinkimų salėje vyravo slogi nuotaika, ir netikėtai į ją pakviesta Elaina gerokai susijaudino. Užbėgusi įvijais laiptais į savo kambarį, ji greitai persivilko jodinėjimo suknele. Arklidžių kieme su žirgais kantriai laukė jos arklininkas. Mintis, kad galėtų praleisti vieną iš nedaugelio progų pasimėgauti laisve prieš užslenkant žiemai, buvo beveik nepakeliama. Segdamasi jodinėjimo apsiausto sagtį ji nuskriejo laiptais žemyn, perbėgo mažesniąją iš dviejų pilies salių. Aplenkusi kampą, vos neįsirėžė į stambų vyrą. Ištiesęs rankas, jis ją sugavo, Elaina aiktelėjusi atšoko atgalios. Jai šypsojosi seras Godfris, vaikystės laikų draugas.
– Labai gražu, Elaina! Abejoju, ar tavo seneliui patiktų, – pastebėjo jis.
Paprastai Elaina bЕ«tЕі atsikirtusi linksma replika, bet po rytmetinД—s audiencijos nerado tam jД—gЕі.
– Juk žinai, kad nesuteikiu priežasčių jam manimi nusivilti, – gindamasi atsakė ji. – Skaitau visas tas senas apdulkėjusias istorijos