Dvigubas Еѕaidimas

AndrД—ja

KatД—

Mona žino, kaip vyrus veikia aksominis jos balsas, žalių akių žvilgsnis. Ir tuo mėgaujasi. Ši paslaptinga moteris nepasiekiama – todėl geidžiama dar labiau.

Užgauta vyriška savimeilė – it uždelsto veikimo bomba. Tai supranta ir Mona, ir Simutė, tyli, į akis nekrentanti mergina.

Be galo skirtingų moterų gyvenimas neįtikėtinai panašus, persmelktas skaudžios patirties. Linas, pamilęs jas abi, – dar vienas Moną ir Simutę jungiantis saitas.

Antroji „Spalvoto sniego“ autorės knyga

AndrД—ja

Dvigubas Еѕaidimas

1

MaЕѕytД— akinamai balta snaigД— nusileido Simai ant skruosto ir akimirksniu virto vandens laЕЎeliu. Dar viena palietД— merginai nosДЇ, kita nutЕ«pД— ant akiniЕі stiklo. Ji pakД—lД— veidД… ДЇ juodД… lapkriДЌio pabaigos vakaro dangЕі ir nusiЕЎypsojo. Pasijuto it nekantrus vaikas, laukiantis pirmojo sniego.

Pro ЕЎalДЇ skubД—jo praeiviai, po darbo savaitД—s nusprendД™ apsirЕ«pinti maisto produktais. DevintД… valandД… Maxima Mindaugo gatvД—je dar buvo pilna ЕѕmoniЕі ir Sima dЕѕiaugД—si, kad jau nusipirko viskД…, ko reikia, ir su pilnu krepЕЎiu eina namo.

Jau kelios dienos karaliavo lengvas ЕЎaltukas, jis maloniai ЕѕnaibД— nosДЇ ir ЕѕД—rД— iЕЎ dangaus snaiges. Skubantys praeiviai keiksnodami dangstД—si veidus.

Sima stabtelД—jo atsikvД—pti ir po akimirkos pasijuto spoksanti ДЇ purvinД… ЕЎaligatvio plytelД™. KaЕѕkas jД… stipriai stumtelД—jД™s pargriovД—, krepЕЎys su produktais ЕѕnektelД—jo ant ЕѕemД—s, o rankinД— atsidЕ«rД— kaЕѕkieno pirЕЎtinД—tose rankose.

– Padėkite! – suriko ji bandydama atsistoti. – Padėkite! Laikykite vagį!

Mergina apgraibomis susirado ant ЕѕemД—s akinius ir valydama stiklus dairД—si ДЇЕѕЕ«laus vagiЕЎiaus. Ji girdД—jo, kaip praeiviai piktinasi tokia ДЇЕѕЕ«lia vagyste. Kelios moterys padД—jo surinkti iЕЎ krepЕЎio ant ЕЎaligatvio pabirusius apelsinus.

– Čia tavo rankinė, mergaite?

Simai virpėjo rankos. Ji niekaip neįstengė švariai nusivalyti akinių, galiausiai per daug nesismulkindama patrynė juos į pilką sijoną ir užsidėjo ant nosies. Prieš ją stovėjo aukštas vyras juodu ilgu paltu ir tiesė jai rankinę. Šalia jo Sima pasijuto it vaikas – vyras buvo gerokai už ją aukštesnis. Tad prieš prabildama ji kilstelėjo galvą ir pažvelgė jam į akis.

– Jis nespėjo jos atsegti, manau, kad nieko ir nepaėmė. Tik gaila, rankena nutrūko, kai plėšiau ją vagišiui iš rankų. Bet tai juk pataisoma?

Atgavusi rankinД™ Sima dД—kinga ЕѕvelgД— ДЇ vyrД….

– Ačiū jums, – tesugebėjo ištarti negalėdama atitraukti akių nuo jo veido. – Gal esate bėgikas, kad jį pavijote? – bandė juokauti pernelyg užsitęsus tylai.

– Vagišius bėgo pro šalį, aš tik ištiesiau ranką, – ramiai paaiškino jis. – Gaila, kad jo nepavyko sučiupti. Striukė išslydo iš pirštų. – Vyras pakėlė nuo žemės Simos krepšį su produktais. Iš jo kažkas varvėjo. – Matau, kad patyrei nuostolių. – Jis vėl nusišypsojo ir ištiesė jai krepšį. – Kas čia?

– Greičiausiai kiaušiniai. – Sima susiraukė ir vėl įsmeigė akis į vis dar besišypsančias vyro lūpas. – Gal norėtumėte kartu pavakarieniauti? Galiu pasiūlyti kiaušinienės su lašinukais ir svogūnais… Kaip matau, kiaušinius belieka tik išplakti, – greitakalbe ištarė ji ir ištiesė vyrui ranką. – Aš Sima.

– Linas, – trumpai prisistatė jis ir tvirtai spustelėjo jos smulkią vėsią rankutę, pradingusią jo delne. – Pasiūlymas viliojantis, bet atsisakysiu. Kitą kartą būk atsargesnė, mergaite. – Staiga jis švelniai spragtelėjo jai į nosies galiuką ir dar plačiau nusišypsojo.

– Aš užsižiūrėjau į žvaigždes, – vaikiškai prisipažino Sima ir atsiduso. – Ir gaudžiau snaiges. Dar kartą ačiū. Sudie.

– Sudie.

Vyras neatsigrД™Еѕdamas nuЕѕingsniavo prekybos centro link, o Sima ЕѕiЕ«rД—jo pavymui, kol jo stotingas siluetas iЕЎnyko ЕѕmoniЕі minioje.

– Gražus vyras, – tyliai sušnabždėjo ji. – Labai gražus.

Sima a