Назад к книге «Vyras lapkričiui» [Lori Foster]

Vyras lapkriДЌiui

Lori Foster

Aistros ДЇkaitai #2Е ilkas

Dviejų knygų serija „Aistros įkaitai“. Antra knyga.

Kai lūpos taria „ne“, o kūnas šaukia „taip!“

Tikslas pateisina priemones.

Amandai Barker reikia Džošo Maršalo. Dėl jo seksualaus kūno, šelmiškos šypsenos ir mergišiaus reputacijos ji galėtų parduoti tūkstančius labdaringo kalendoriaus egzempliorių. Bet leitenantas Džošas ne tik nesutinka bendradarbiauti – jis mėgaujasi galėdamas Amandą erzinti.

Džošas jau daugybę kartų atsisakė pozuoti kalendoriui, tačiau neigiamas atsakymas panelės Barker nesustabdys – jai reikia vyro lapkričio mėnesiui. Tik ar sutiks Amanda su leitenanto Maršalo sąlyga: jis išpildo jos prašymą, o ji atsižvelgia į jo norus, kurių šis mandagiais žodeliais nedangsto. Džošas geidžia gundančio Amandos kūno.

Foster Lori

Vyras lapkriДЌiui

Tavo ЕЎirdies terapija

JausmЕі pasaulis, kuriame skleidЕѕiasi draugystД—s Еѕiedai,

karaliauja meilД—, verda aistros, dЕ«Еѕta ЕЎirdys,

pildosi slapДЌiausi troЕЎkimai ir lЕ«kesДЌiai

Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų

laiko patikrintuose kЕ«riniuose:

intriguojanДЌiuose, uЕѕburianДЌiuose

jausmЕі romanuose

ir ЕЎeimЕі sagose

Pirmasis jausmų romanas Lori Foster į rankas pakliuvo, kai ji sirgdama sėdėjo namie ir nuobodžiavo. Sesuo tada atnešė pilną krepšį mažų dailių knygučių. Lori jomis iškart susižavėjo ir per kelerius metus prisiskaitė tiek, kad netvėrė noru ir pati parašyti intriguojantį jausmų romaną. Šiandien Lori Foster – viena garsiausių jausmų romanų rašytojų.

Lori su ЕЎeima gyvena Ohajo valstijoje, Е iaurД—s Amerikoje.

1

DЕѕoЕЎas

Itin susidomėjusi Amanda Barker įkišo nosį į drabužinę. Daugybę kartų ji lankėsi gaisrinėje – persekiojo jį – tačiau į šią vietą, kur pašaliniams įeiti draudžiama, kol kas nebuvo užklydusi.

Tiršti vandens garai vis dar sklandė palubėje nuo šalimais įrengtos dušinės, drėgmė sunkino orą. Kelios praviros spintelės buvo tuščios. Aplink primėtyta baltų rankšluosčių – ant grindų, suoliukų ir į eilę sustatytų lakuotų medinių kėdžių. Amanda suraukė nosį. Kambaryje tvyrojo vyriškas dūmų, muilo ir prakaito kvapas.

Nemalonus buvo tik dЕ«mЕі kvapas.

Ant tolimesnės kambario sienos, kaip tik prieš duris, kabėjo įrėminta „Gaisrininko malda“ – šiek tiek pakrypusi, stiklas nusėtas vandens lašeliais. Šalia pritvirtinta lentelė „Mylimi ir nepamirštami“, kurioje surašytos gaisrininkų, žuvusių tarnybos metu, pavardės.

TrЕ«kДЌiojamai ДЇkvД—pusi Amanda ЕѕengД— ДЇ vidЕі. Jos ЕѕvilgsnДЇ iЕЎ karto patraukД— malda, susigriebД— stovinti prieЕЎais jД… ir skaitanti ЕѕodЕѕius, kuriuos ir taip mokД—jo atmintinai.

„Leisk man išlikti budriam, išgirsti net silpniausią šauksmą, greitai ir veiksmingai užgesinti gaisrą.“ Pirštais prisilietusi prie šiuos nuostabius žodžius dengiančio stiklo Amanda nubraukė drėgmę. Atitraukusi ranką nusisuko, užplūdo prisiminimai ir, kaip paprastai tokiais atvejais, širdį užgulė sunkumas.

Amanda jau buvo iЕЎmokusi bЕ«ti tvirta, tad nusipurtД— nemalonЕі jausmД… ir apsiЕѕvalgД—.

Atrodė, drabužinėje ir dušinėje tuščia, tačiau ji žinojo, kad Džošas kažkur čia. Budėtojas pasakė… jis netgi leido jai įeiti į vidų, o kalbėdamas visą laiką šypsojosi, buvo pasirengęs veikti drauge su ja, norėdamas priversti prastos reputacijos jų leitenantą galų gale bendradarbiauti.

KeitД—si pamaina, pagrindinД—je patalpoje jai uЕѕ nugaros ЕЎnekuДЌiavosi ir juokД—si gaisrininkai. Jie daЕѕnai flirtuodavo, kartais elgdavosi ЕЎiurkЕЎДЌiai kaip tikri erЕѕilai ir labai mД—go linksmintis, taip neutralizuodami juos slegianДЌiД… sunkios atsakomybД—s naЕЎtД…. AiЕЎku, dД—l nuolatiniЕі treniruoДЌiЕі buvo geros fizinД—s formos, liekni ir tvirti.

Vaikinai atrodė puikiai – ir patys tai suprato. Jie visi, išskyrus vieną, noriai, netgi nekantriai laukė, kada galės fotografuotis jos kalendoriui. Juk pardavus tiražą pinigai atiteks nudegimų centrui.