Neatsitiktinis buДЌinys
Bronwyn Scott
Istorinis meilД—s romanas
Savo sąmoju ji niekino, o nuodėmingai apvaliomis formomis viliojo…
Dvikovoje – žodžių ar ginklų – Dulsė Vaikroft save laikė pranašesne už bet kurį vyrą. Kol kartą sutiko sau lygų....
DЕѕekas, vikontas VeinsbridЕѕas, pokyliuose mД—go naudotis savo Еѕavesio kerais, ir niekas nД— nenumanД—, kokias tamsias paslaptis slepia jo nepermatomos Еѕalios akys. DД—l pavojingo darbo meilei nelikdavo laiko, taДЌiau geismД… Еѕadinanti DulsД—s figЕ«ra priverДЌia vikontД… uЕѕsimirЕЎti. DЕѕekas neabejoja, kad neilgai trukus iЕЎsiaiЕЎkins, ar ЕЎi kandi panelД— tinka ir kitokiems, malonesniems, Еѕaidimams!
Bronwyn Scott
Neatsitiktinis buДЌinys
Pirmas skyrius
Londonas, 1835-ЕіjЕі pavasaris
Džekas Hanlis, vikontas Veinsbridžas pirmasis, tvirtai tikėjo, kad pokylių salės skirtos tvarkyti verslo reikalams. Atmetus sietynus, vazonuose žaliuojančius augalus, putojantį šampaną bei kitus tipinius iškilmių papuošimus, pokylių salės buvo džentelmenų biurais. Tai buvo vietos, kuriose džentelmenai sudarydavo svarbiausius gyvenimo sandorius: užsitikrindavo padėtį visuomenėje ir susitardavo dėl vedybų. Džekas jau įvykdė pirmąjį ir nė neketino imtis antrojo. Šis vakaras – ne išimtis.
DЕѕekas stabtelД—jo skliautuotame FoteringД—jЕі menД—s tarpduryje, pasitaisД— vakarinio ЕЎvarko rankovД™ ir vogДЌiomis apЕѕvelgД— patalpД…. Mintyse perkratД— susirinkusiЕіjЕі pavardЕѕiЕі sД…raЕЎД…. FaktiЕЎkai susirinko tie patys ДЇtariamieji. DЕѕekui tai tiko. Е ДЇ vakarД… uЕѕsiims neseniai iЕЎ Venesuelos atvykusia delegacija. Jis gavo itin aiЕЎkius nurodymus susipaЕѕinti ir iЕЎsiaiЕЎkinti, ar tyliai sklandantys gandai, kad Venesuela ruoЕЎiasi kautis dД—l nepatvirtintЕі sienЕі su BritЕі Gviana, yra pagrДЇsti.
– Veinsbridžai! – duslų netylančių pokalbių gausmą pertraukė susijaudinęs moteriškas balselis. Prie jo prisiartino pokylio šeimininkė su įkandin gagenančių panelių pulku. Džekas užgniaužė dejonę. Spiečius užpuolė truputėlį anksčiau, nei tikėjosi. Tokia yra neseniai tituluoto, patrauklaus viengungio, garsėjančio tam tikra reputacija su damomis, kaina. Negelbėjo ir tai, kad jis – dar naujokas, nes tarnyba Sostui į Londoną atgindavo retai.
– Kaip žavingai šįvakar atrodote, ledi Foteringėj. – Džekas nutaisė malonų, cinizmą slepiantį šypsnį. Moterys pokylių salėse turėdavo savų verslo reikalų.
– Veinsbridžai, norėčiau supažindinti su savo dukterėčiomis. – Purpurinės stručio plunksnos pavojingai sulingavo ledi Foteringėj plaukuose. Jos buvo penkios, visos pavadintos gėlių vardais, – dukterėčios, ne stručio plunksnos, – nors Džekas nenustebtų, jei ta paika moteris, būtų davusi vardus ir plunksnoms.
Netrukus Džeko svita gerokai išaugo: prisipildė moterų, triukšmingai reikalaujančių, kad šeimininkė pristatytų patraukliam, naujai iškeptam vikontui su paslaptingais proseneliais. Kurį laiką Džekas buvo apsiaustas iš visų pusių, akiratyje nesimatė jokio kito vyriškio. Beliko spėlioti, kas paviliojo visus bičiulius – be abejo, kortos ir geras brendis.
DЕѕekas su apsimestiniu domesiu klausД—si panelД—s Violetos FoteringД—j gan nemokЕЎiЕЎko traktato apie ЕЎiЕі metЕі madД… ir mintijo, kaip pasiЕЎalinti nuo ЕЎios grupelД—s ir rasti Venesuelos delegacijД…, kai ausis pasiekД— su niekuo nesumaiЕЎomas sodrus ledi DulsinД—jos Vaikroft juokas.
Net ir tokioje spЕ«styje kaip ЕЎi, tas tolimas garsas skambД—jo maloniai ir provokuojanДЌiai, kaЕѕkuo priminД— OdisД—jos sirenas; tas garsas bЕ«tЕі privertД™s protingД… vyrД… baimintis dД—l viengungio statuso. ЕЅinoma, jei minД—toji moteris apskritai norД—tЕі iЕЎtekД—ti. Per aЕЎtuonerius visuomenД—je praleistus metus DulsinД—ja neparodД— jokio troЕЎkimo atsisakyti Londono Neprilygstamosios sosto. Nors pasitaikД— daug progЕі tai padaryti: ЕЎeЕЎerios pirЕЎlybos, apie kurias DЕѕekas Еѕinojo, ir greiДЌiausiai galybД— kitЕі, kurias praЕѕiopsojo dД—l savo ilgЕі