Nakties ЕЎokis
Nora Roberts
Е ilkas
Apie tokius kaip MegД— FicdЕѕerald sakoma: jie gimД— su marЕЎkinД—liais. Garsioji dainЕі kЕ«rД—ja maudosi prabangoje, minios gerbД—jЕі seka kiekvienД… jos ЕѕingsnДЇ. Bet vienД… dienД…, apstulbindama biДЌiulius ir gerbД—jus, MegД— palieka Los AndЕѕelo ЕЎurmulДЇ ir ДЇsikuria nuoЕЎalioje sodyboje kaЕѕkur prie ЕЅydrЕіjЕі kalnЕі. Gal ten, kur tyla skamba tarsi simfonija ir smelkiasi ДЇ sielД…, jos laukia tikrosios likimo dovanos?
Nora Roberts
Nakties ЕЎokis
NORД„ ROBERTS
drąsiai galima vadinti literatūros fenomenu. Nuo tada, kai bloknote spirale susegtais lapais paprastu pieštuku ji parašė pirmąjį jausmų romaną, praėjo 26 metai. Jau išleista 150 romanų, kurių egzempliorių skaičius įspūdingas – 250 milijonų.
DЕѕekai Londonai, traukis ДЇ ЕЎalДЇ. Д® tavo vietД… taikosi
jausmЕі romanЕі karalienД— NORA ROBERTS
Kirkus Reviews
NORA ROBERTS iЕЎties pasaulinio masto menininkД—
Jos istorijos ir veikД—jЕі charakteriai neДЇtikД—tinai gyvi
ir raiЕЎkЕ«s
Los Angeles Daily News
ROBERTS subtiliai kuria veikД—jЕі charakterius, taikliai
parinkdama detales, kurios Еѕadina jausmus
Chicago Tribune
LaimД—s nesupilstysi ДЇ buteliukus ir nepadalysi jos
trokЕЎtantiems, bet visa tai galima rasti
NOROS ROBERTS knygose
The New York Times
NORAI ROBERTS prisilietus prie jausmЕі romano
pulso, ЕЎirdies dЕ«Еѕius iЕЎgirsta minios jos gerbД—jЕі
Publishers Weekly
PIRMAS SKYRIUS
– Ką, po velnių, tu čia darai?
MegД— darbavosi klЕ«pomis ir nД— nepakД—lД— akiЕі.
– Tu ir vėl giedi tą pačią giesmę, Sidžėjau, – tarė ji.
Sidžėjus timptelėjo už krašto savo kašmyro megztinį. Rūpinimąsi kitais jis buvo pavertęs savo amatu, o dėl Megės buvo ko nerimauti. Pagaliau juk kažkas turi ja pasirūpinti. Nusiminęs jis žvelgė į rudus kaip sabalo kailis jos plaukus, ant pakaušio netvarkingai susuktus į kuodą, liauną blyškų kaklą. Dirbo ji sulenkusi nugarą, viena ranka atsirėmusi į žemę. Smulkaus kūno sudėjimo, savotiškai trapi, Sidžėjui ji buvo panaši į devyniolikto amžiaus anglų aristokrates. Bet tikriausiai tos gležnos damos porcelianine oda turėjo neišsenkamas jėgos ir ištvermės atsargas – kaip ir Megė.
Vilkėjo Megė nublukusiais marškinėliais ir džinsais, drabužiai jau buvo sudrėkę nuo prakaito. Sidžėjus pažvelgė į žemėtas rankas, gražias, elegantiškas jos rankas, – ir jį nukrėtė šiurpas. Jis žinojo, kokius stebuklus šios rankos gali kurti.
Tai tik toks tarpsnis, – pagalvojo jis. – Tereikia kiek palaukti, ir vėl viskas bus gerai. Po dviejų santuokų ir kelių meilės romanų Sidžėjus suprato, kad moterys periodiškai išgyvena keistą nuotaikų kaitą. Jis brūkštelėjo pirštu per tvarkingus smėlio spalvos ūsus. Dabar tik nuo jo priklauso, ar ji sugrįš į tikrąjį gyvenimą, ar sunku jai bus tai padaryti.
SidЕѕД—jus apsiЕѕvalgД—. Kiek tik akys uЕѕmato, vien medЕѕiai ir kalvos. Pasijuto visiЕЎkai atskirtas nuo realaus pasaulio. Е mД—stelД—jo mintis, kad tuose miЕЎkuose gali bЕ«ti lokiЕі. Normaliame pasaulyje ЕЎie padarai laikomi zoologijos sode. Jis dar kartД… paЕѕvelgД— ДЇ miЕЎkД…, nervingai tikД—damasis pamatyti kД… nors judant.
– Mege, ar ilgai dar taip gyvensi?
– Apie ką tu kalbi, Sidžėjau? – Megės balsas buvo silpnas, kimus – ką tik pažadintos moters balsas. Daugybė vyrų kažin ką atiduotų už galimybę tokią moterį pažadinti.
Megė atrodė supykusi. Sidžėjus persibraukė ranka per rūpestingai sušukuotus plaukus. Ką ji veikia čia, už trijų tūkstančių mylių nuo Los Andželo? Kodėl alina save šiuo purvinu darbu? Velniai griebtų, juk ji prisiėmė įsipareigojimus – jis taip pat. Sidžėjus senu įpročiu sunkiai atsiduso – visada taip darydavo susidūręs su pasipriešinimu. Šiaip ar taip, toks jo verslas – teks derėtis. Jis turi atvesti ją į protą. Stengdamasis neišsipurvinti nublizgintų batų jis žengtelėjo žingsnelį.
– Mažyte, aš myliu tave, juk žinai. Grįžk namo.
Dabar MegД— pasuko galvД… ir ЕЎypsodamasi paЕѕvelgД