Назад к книге «Paslėpta aistra» [Lori Foster]

PaslД—pta aistra

Lori Foster

Е ilkas

Tereikia vieno Еѕvilgsnio, kad ДЇsipliekstЕі jausmai

Vieną karštą audringą vakarą…

Mokytoja Karlė Makdaniels iškeičia kasdienius senamadiškus drabužius į karnavalinį egzotiškos haremo merginos kostiumą. Ir sugundo patrauklų tamsiaplaukį piratą – Tailerį Remzį, kuris anksčiau į ją nė nežvilgtelėdavo.

Taileris, praleidД™s karЕЎДЌiausiД… gyvenime naktДЇ, negali nurimti: kas buvo toji aistringa haremo mergina?.. KarlД— pasiryЕѕusi nieku gyvu neiЕЎsiduoti. Juk, ЕЎiaip ar taip, moterЕі dД—mesio iЕЎpaikintas advokatas Remzis niekada neДЇsimylД—tЕі aЕЎtrialieЕѕuvД—s apkЕ«nokos merginos.

Lori Foster

Paslepta aistra

Tavo ЕЎirdies terapija

JausmЕі pasaulis, kuriame skleidЕѕiasi draugystД—s Еѕiedai,

karaliauja meilД—, verda aistros, dЕ«Еѕta ЕЎirdys,

pildosi slapДЌiausi troЕЎkimai ir lЕ«kesДЌiai

Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų

laiko patikrintuose kЕ«riniuose:

intriguojanДЌiuose, uЕѕburianДЌiuose

jausmЕі romanuose

ir ЕЎeimЕі sagose

Pirmasis jausmų romanas Lori Foster į rankas pakliuvo, kai ji sirgdama sėdėjo namie ir nuobodžiavo. Sesuo tada atnešė pilną krepšį mažų dailių knygučių. Lori jomis iškart susižavėjo ir per kelerius metus prisiskaitė tiek, kad netvėrė noru ir pati parašyti intriguojantį jausmų romaną. Šiandien Lori Foster – viena garsiausių jausmų romanų rašytojų.

Lori su ЕЎeima gyvena Ohajo valstijoje, Е iaurД—s Amerikoje.

1

– Negali amžinai bijoti.

KarlД—, kad ir kaip nervinosi, sukikeno.

– Nespausk, Brenda. Tikrai neįkalbėsi manęs įsiveržti į vakarėlį šitaip apsirengus.

– Įsiveržti? Tu jau dešimt minučių vėluoji.

KarlД— buvo pasistaДЌiusi automobilДЇ uЕѕ namo, toliau nuo didЕѕiojo ДЇ vakarД—lДЇ plЕ«stanДЌiЕі ЕѕmoniЕі srauto. Aplink baseinД… ir ЕЎalia stovintДЇ namelДЇ ЕѕybДЌiojo lempelД—s, nors maudytis oras buvo pernelyg Еѕvarbus.

– Tai tavo kaltė. Ką sau galvojai, rinkdama man kostiumą, kuris taip… taip… – Karlei sunkiai sekėsi rasti žodžių apibūdinti apnuoginantį haremo kostiumą, kurį jai išrinko geriausia draugė. Jei jau apskritai tenka eiti į tą kvailą Brendos Helovino vakarėlį, Karlė mieliau būtų persirengusi moliūgu ar ragana. Bet kuo, kad tik kostiumas nebūtų toks atviras.

– Kaip? Atrodai fantastiškai. Kas čia bloga? Noriu, kad šįvakar pasilinksmintum. Atsipalaiduotum ir šiek tiek pabendrautum. Pasišnekėtum su žmonėmis.

– Nori pasakyti „su vyrais"? – Karlė papurtė galvą. – Aš ne atsiskyrėlė, Brenda. Turiu mokinių ir begalę veiklos mokykloje – esu užsiėmusi. – Ji žvilgtelėjo į drabužius. – Ką iš tiesų sau manei?

– Sakei, kad neturi laiko pati išsirinkti kostiumą. – Brenda abejingai kilstelėjo petį. – Be to, iš tavęs išėjo labai seksuali haremo mergina. Visi čia šįvakar susirinkę vieniši vyrai varvins seilę. Tau bus naudinga suprasti, kokia gali būti patraukli, kai nesislepi už savo baisiųjų kostiumėlių.

Karlė susigūžė. Ji visai nesijautė patraukli. Tiksliau būtų pasakyti: „per daug atvira", „neprisidengusi" ar tiesiog „apsinuoginusi". Buvo kone įsitikinusi, kad atrodo juokingai.

– Ką būtent iš vienišų vyrų pakvietei?

Brenda nerЕ«pestingai mostelД—jo ranka.

– Man atrodo, tu beveik visus pažįsti: keletą Džeisono bendradarbių, porą kaimynų, draugų… Tailerį.

KarlД— sekundД™ sustingo, paskui paЕЎnairavo ДЇ draugД™.

– Taileris Remzis karnavale? Nemaniau, kad tavo garsusis svainis vargintųsi ruoštis tokiam…

– Nesityčiok iš mano vakarėlio, Karle.

– Nesityčioju. Tik maniau, kad jo skonį labiau atitinka prašmatnūs banketai. – Karlė neįsivaizdavo Tailerio, vilkinčio karnavaliniu kostiumu. Tas vyrukas visad atrodydavo toks… elegantiškas. O jam į parankę visad būdavo įsikibusi kokia rafinuota, elegantiška moteris.

– Taileris atД—jo, nes jДЇ pakvietД— DЕѕeisonas. Jis niekada nenuviltЕі brolio. Juk Еѕinai, kokie jie artimi. – Brenda krestelД—jo galvД… ir pridЕ«rД—: в