Aistros paliesti
Diane Gaston
Istorinis meilД—s romanasSkandalingieji Samerfildai #4
Keturių knygų serija „Skandalingieji Samerfildai“. Ketvirta knyga.
JЕі meilД— nepavaldi laikui ir nepaklЕ«stanti jokioms taisyklД—ms.
PrieЕЎ kelerius metus, verДЌiama skurdo ir vedama pareigos, Lorena Samerfild iЕЎtekД—jo ir suteikД— savo seserims ir ДЇbroliui galimybД™ iЕЎkilti aukЕЎtuomenД—je. Staiga kilniaЕЎirdД— grafienД— tampa naЕЎle, o Еѕmogus, kuri jДЇ ne vienus metus slapta mylД—jo, melagingai apkaltinamas jos vyro nuЕѕudymu.
Penfordo grafas jau seniai uЕѕdarД— meilei duris ДЇ savo ЕЎirdДЇ, bet Lorenai atsispirti jis nepajД—gia. Д®siЕѕiebusi aistra gali sukelti naujД… skandalД…, taДЌiau jo nesustabdys niekas. Grafas pasiryЕѕД™s apginti savo gerД… vardД… ir laimД—ti Lorenos rankД…!
Diane Gaston
Aistros paliesti
– 1~
1816 m., KalД—dos
Lorena atsiloЕЎД— ДЇ karietos minkЕЎtД… odinД—s sД—dynД—s atloЕЎД…. IЕЎ mД—nesienos nutvieksto pieno spalvos dangaus plazdeno snaigД—s. Laukuose ЕѕД—rД—jo sniegas, buvo girdД—ti ЕѕirgЕі kanopЕі taukЕЎД—jimas ir ratЕі dardД—jimas. Tobula puikios dienos pabaiga. Ji visД… dienД… sveДЌiavosi pas abi savo seseris su jЕіdviejЕі vyrais ir matД— savo mylimД… vyrД….
AДЌiЕ« Dievui, kad jos paДЌios sutuoktinis atsisakД— vykti kartu.
Jos vyras Tinmoro grafas, ДЇkopД™s ДЇ aЕЎtuntД…jД… deЕЎimtДЇ ir bent penkiasdeЕЎimДЌia metЕі uЕѕ jД… vyresnis, uЕѕdraudД— jai ЕЎvД™sti KalД—das su seserimis jЕі vaikystД—s namuose SamerfildЕі dvare. Lorena nepakluso valdingo vyro nurodymui. IЕЎ ryto nupД—dino penkias mylias iki SamerfildЕі namЕі. Ir tada snigo, bet ЕЎaltukas jД… atgaivino ir suteikД— energijos.
TinmorЕі dvare gyvenimas slinko visiЕЎkai kitaip. Ten jai tekdavo gniauЕѕti visus jausmus, kad paprasДЌiausiai iЕЎtvertЕі dienД….
– Ar tau nieko nenutiks? – paklausė šalia jos sėdintis vyras.
Lorena pasisuko ДЇ jДЇ, ir ЕЎirdis, kaip visuomet, suplazdД—jo paЕѕvelgus ДЇ DelД… SamerfildД…, Penfordo grafД…, kuris paveldД—jo jos vaikystД—s namus. Jo Еѕydros akys ЕЎvietД— net blausioje karietos ЕЎviesoje. Dailios lЕ«pos neramiai papЕ«stos.
Ji negalД—jo atplД—ЕЎti akiЕі nuo tЕі lЕ«pЕі.
– Spėju, jis jau miegos. Žinai, jis anksti eina ilsėtis. – Lorenai nereikėjo aiškinti, kad kalba apie savo sutuoktinį.
– O kaip dėl rytdienos?
Ji mylД—jo tД… balsД…, tokДЇ gilЕі kaip patys Еѕemiausi fortepijono tonai, kuriuos galima ne tik iЕЎgirsti, bet ir pajusti.
Kaip kvaila tarytum mokinukei, sulaukus brandaus dvideЕЎimt ketveriЕі metЕі amЕѕiaus, pamesti galvД…! Ji juk iЕЎtekД—jusi dama, o Delas su ja tiesiog mandagus.
Bet ne, jis visД… laikД… buvo daugiau negu paprasДЌiausiai mandagus.
Jis buvo geras.
MaЕѕЕі maЕѕiausiai dabar jai norД—tЕіsi, kad jis dД—l jos nerimautЕі. Arba galvotЕі apie jД…. Delas neturi suЕѕinoti, kad jis neiЕЎeina jai iЕЎ galvos. Arba kiek daug jai reiЕЎkia jo gerumas.
Lorena nusiЕЎypsojo.
– Blogiausia, ką man teks iškęsti, bus plūdimas, bet tiek galiu užsidirbti ir parinkusi netinkamą patiekalą pusryčiams, taigi esu pripratusi.
Delas susiraukД— ir nusuko akis.
– Lygiai taip pat tikėtina, kad jis išvis nieko nepasakys, – greitai pridūrė ji. – Negali žinoti.
Delas primygtinai ДЇsisiЕ«lД— pavД—ЕѕД—ti jД… iki TinmorЕі dvaro savo karieta ir pasiЕЎovД— pats jД… palydД—ti. Lorena brangino tas retas akimirkas su juo vienudu, kai galД—davo apsimesti, kad jie pasaulyje vieni ir kad ji nebuvo priversta tekД—ti uЕѕ Tinmoro.
Nors niekas jos nevertД—. Ji pati pasisiЕ«lД—. PasielgД— taip todД—l, kad jos tД—vas paliko savo vaikus be skatiko, ir Lorena nesugalvojo, kaip kitaip padД—ti seserims ir ДЇbroliui. Ji pasiЕѕadД—jo iЕЎtekД—ti uЕѕ Tinmoro ir paskirti savo gyvenimД… jo patogumui. Mainais uЕѕ tai jis sutiko skirti dosnius kraiДЌius jos seserims ir uЕѕtektinai pinigЕі broliui, kad ЕЎis galД—tЕі tapti kapitonu.
TaДЌiau viskas susiklostД— kitaip. Seserys su broliu atrado laimД™, ir kas galД—tЕі pasakyti, kad tai ДЇvyko ne nepaisant Tinmoro pastangЕі, bet kaip tik dД—l jo?