Назад к книге «Painiava dėl Tajaus» [Jill Shalvis]

Painiava dД—l Tajaus

Jill Shalvis

Saut VilidЕѕo vieniЕЎД—s #2SvajoniЕі romanai

Trijų knygų serija „Saut Vilidžo vienišės“. Antra knyga.

Ar ДЇmanoma atsispirti patraukliam architektui?

Prisiekti, kad amžinai būsi vieniša, labai paprasta…

Daktarės Nikolės Man gyvenime romantikai paprasčiausiai nėra vietos. Chirurgės darbas užima bemaž visą jos laiką ir ji visiškai tuo patenkinta, kol vieną dieną susipažįsta su žaviu vyru – Tajumi Ogreidžiu. Patrauklus architektas, kalbantis su gundančiu airišku akcentu, priverčia Nikolę galvoti ne tik apie darbą.

Kol nesi sutikusi patrauklaus viengungio!

UЕѕsispyrusi, stipri ir aistringa NikolД— Tajui puikiai tinka. UЕѕtenka vos keliЕі prisilietimЕі, ir lengvabЕ«dis vyras ima galvoti apie ilgalaikius santykius. Jis paЕЎalins iЕЎ kelio visas kliЕ«tis, kad tik NikolД— neatsispirtЕі pagundai!

Jill Shavis

Painiava dД—l Tajaus

PIRMAS SKYRIUS

Jei ЕЎalia gulД—tЕі nuogas vyras, viskas bЕ«tЕі kitaip, bet ir ЕЎДЇ rytД… NikolД™ Man prikД—lД— Еѕadintuvas. Kaip visada ji per aЕЎtuonias minutes iЕЎsimaudД—, apsirengД— ir susikimЕЎo pusryДЌiЕі buritД….

Kaip ir kasdien ЕѕaibiЕЎkai nД—rД— pro duris, nes, regis, ligoninД—je dД—l vД—lyvo pavasario gripo epidemijos laukД— dvi pamainos.

Taip, jos gyvenimas priklausė nuo darbo. Ir kas? Tapti gydytoja buvo jos svajonė. Net jei darbe prabėgdavo kiekviena minutė, kai tik nemiegodavo, net jei dėl jo atsisakydavo viso kito – taip pat ir nuogų vyrų, – nieko baisaus. Svajojo būti gydytoja jau prieš penkiolika metų, kai, būdama vos dvylikos, baigė mokyklą.

– Psst.

NikolД— didЕѕiavosi geleЕѕiniais nervais, taДЌiau, netikД—tai iЕЎ tamsaus namo koridoriaus iЕЎgirdus ЕЎnabЕѕdesДЇ, vos nesustojo ЕЎirdis.

Ją kvietė ne baubas ar grėsminga pabaisa, o pastato savininkė ir gera draugė Teilorė Velington. Dabar ji stovėjo iškišusi galvą pro duris. Teilorė buvo maloni ir graži – to pakako, kad galėtum jos nekęsti, bet turėjo vieną nuginkluojančią savybę. Ji galėdavo čiauškėti, kol Nikolės akys imdavo žvairuoti. Prieš ją Nikolė buvo bejėgė.

Jai vis dar buvo keista, kaip tokie nepanaЕЎЕ«s ЕѕmonД—s gali susidraugauti.

– Psst.

– Matau tave. Pažadinau?

Teilorė… tobulos išvaizdos kaip ir visada. Buvo labai anksti ir Nikolei toks paros metas atrodė šventvagiškas.

– Oi ne, manęs nepabudintų net gyvi numirėliai, – prašneko ji. – Nusistačiau žadintuvą, kad tave pagaučiau, – gražios jos akys įdėmiai nužvelgė Nikolę. – Mieloji, man atrodo, jau šnekėjome apie maskuojamą aprangą.

Nikolė pažiūrėjo į savo kareiviškas samanines kelnes ir žalią berankovę palaidinę, prigludusią prie liekno juosmens. Apranga iš brangių medicinos mokslų laikų, kai tekdavo apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse, bet tegul sako kas ką nori – jai patiko patogumas. Staigmena, kad Teilorei apskritai rūpi, ką ji vilki.

Е iame pietinio rajono name NikolД— gyveno tik kelias savaites. PersikД—lД— iЕЎ didesnio namo, kur ЕѕmonД—s vieni kitЕі nepaЕѕinojo. PersikraustД— tik todД—l, kad anas butas buvo parduotas ir naujieji savininkai nusprendД— stoti ДЇ kooperatyvД…. Jai patiko, kad ЕЎis buvo nedidelis ir arti ligoninД—s. MaЕѕiau ЕѕmoniЕі, su kuriais reikД—s bendrauti. Pastatas prastokos bЕ«klД—s, bet Nikolei nerЕ«pД—jo jo iЕЎvaizda, svarbiausia, kad ДЌia jos lova.

– Kodėl norėjai mane pagauti?

– Žinojau, kad antraip pamirši. Šįvakar susitinkame dėl Suzanos sužadėtuvių vakarėlio.

Ak, prakeikimas. Suzana Karter gyveno bute ЕЎalia Teilor. Jos trys, vienintelД—s visame name, kartu daug prisijuokД— ir suЕЎlamЕЎtД— daug ledЕі, bet NikolД— neturД—jo Е«po rengti vakarД—lio: reikД—s puoЕЎtis, ЕЎypsotis ir bЕ«ti visiems maloniai. NekentД— bЕ«ti maloni.

– Pamiršai, – tarstelėjo Teilorė.

– Ne, aš… – na gerai, pamiršo. Nieko nepadarysi. Ji visada buvo atsidavusi darbui. Gali paklausti jos šeimos, kuriai niekada neskyrė ypač daug dėmesio. V