IЕЎrinktoji

Jane Porter

JausmЕі egzotika

"Trijų knygų serija „Broliai Ferai“. Pirma knyga.

Džeslina ir Šarifas susipažino Londone – tada jie buvo jauni, nerūpestingi ir įsimylėję. Ji – neseniai mokytojauti pradėjusi mergina, jis – savo kilmės nesureikšminantis žavus ir maištingas arabų princas. Bet likimas pakišo koją, jųdviejų keliai išsiskyrė. Nesunku įsivaizduoti, kaip apstulbo Džeslina, po dešimtmečio išvydusi Šarifą. Karalių Šarifą Ferą. Našlį, trijų dukterų tėvą. Ir ko jam prireikė iš jos?

Kaip karaliui prašyti pagalbos? Kaip gauti tai, ko taip labai reikia? Atsargiai – labai atsargiai…"

JANE PORTER

IЕЎrinktoji

PROLOGAS

Kaip karaliui derД—tЕі praЕЎyti paslaugos?

RЕ«mЕі kieme karalius Е arifas Feras nusiskynД— nuo krЕ«mo roЕѕД—s pumpurД… ir ДЇsispoksojo ДЇ vos prasiskleidusДЇ rausvД… ЕѕiedД…. Е ioje ЕЎalyje, kur dykumos karЕЎtis nualina viskД… aplinkui, roЕѕД—s prigyja ir auga labai sunkiai, dД—l to jos atrodo dar vertingesnД—s ir nuostabesnД—s.

Taigi kaip karaliui praЕЎyti pagalbos?

Kaip jam gauti tai, ko labai reikia?

Atsargiai, – atsakė Šarifas pats sau. – Labai atsargiai.

PIRMAS SKYRIUS

TaukЕЎД—dama Еѕemakulniais tamsiai mД—lynos spalvos bateliais DЕѕeslina Hiton iЕЎД—jo iЕЎ administracijos pastato ir sparДЌiai nuЕѕingsniavo ЕЎaligatviu. Buvo paskutinД— mokslo metЕі diena, laimei, visi moksleiviai pagaliau iЕЎsiskirstД—, prisikimЕЎД™ keksiukЕі ir iЕЎgД—rД™ kibirus siaubingo raudono punЕЎo. DЕѕeslinai beliko vasarai uЕѕrakinti savo klasД™.

– Ar ketinate per atostogas keliauti, panele Hiton? – plonu spigiu balseliu užsikirsdamas pasiteiravo vienas moksleivis.

DЕѕeslina pakД—lД— akis nuo ЕЎЕ«snies popieriЕі, kuriuos buvo iЕЎsitraukusi iЕЎ savo paЕЎto dД—ЕѕutД—s mokytojЕі kambaryje.

– Aronai, tu vis dar čia? Juk pamokos baigėsi senų seniausiai.

Strazdanotas paauglys nuraudo.

– Kai ką pamiršau. – sumurmėjo vis labiau raudonuodamas. Pasirausęs kuprinėje vaikinukas ištraukė paketėlį, įvyniotą į baltos spalvos popierių ir perrištą violetiniu kaspinėliu. – Čia jums. Išrinko mama, bet sugalvojau aš pats.

– Dovana, – nusišypsojo Džeslina ir suėmė korespondenciją viena ranka, kad galėtų paimti dovaną. – Labai malonu sulaukti tokio dėmesio. Bet tai visai nebūtina, Aronai. Susitiksime kitais metais…

– Aš negrįšiu. – Aronas gūžtelėjo pečiais ir liūdnai pasitaisė kuprinę ant nugaros. – Šią vasarą ketiname išsikraustyti. Tėtį perkelia atgal į Valstijas. Greičiausiai į Ankoridžą Aliaskoje.

Pastaruosius šešerius metus Džeslina mokytojavo nedidelėje privačioje mokykloje Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jai ne kartą teko matyti, kaip mokiniai – emigrantų vaikai – tai atvyksta, tai staiga išvyksta.

– Labai gaila, kad turi išvykti, Aronai. Nuoširdžiai gaila.

Vaikinukas dar giliau susikiЕЎo rankas ДЇ kelniЕі kiЕЎenes.

– Gal galėtumėte pasakyti apie tai kitiems vaikams? Galbūt jie norės man parašyti elektroniniu paštu?

Aronas vД—l uЕѕsikirto. LiЕ«desys balse ir Еѕemai nuleisti peДЌiai labai sujaudino DЕѕeslinД…. Е iems vaikams tenka daug iЕЎkentД—ti. Vis kiti namai, vis kita ЕЎalis su savais paproДЌiais, pastovu tik nuolatiniai pokyДЌiai.

– Žinoma, Aronai, būtinai pasakysiu.

LinktelД—jД™s jis apsisuko ir nuД—jo. DЕѕeslina lydД—jo akimis, kol vaikinukas skubД—jo tuЕЎДЌiu mokyklos koridoriumi, paskui atsiduso ir atsirakino tuЕЎДЌios klasД—s duris.

Buvo sunku patikД—ti, kad baigД—si dar vieni mokslo metai. AtrodД—, dar vakar ji dalijo kalnus vadovД—liЕі ir kruopЕЎДЌiai raЕЎД— ДЇ ЕѕurnalД… savo mokiniЕі vardus ir pavardes. O dabar jie dingo kaip dЕ«mas blaЕЎkomas vД—jo ir du mД—nesius DЕѕeslina bus visiЕЎkai laisva.

Na, bus laisva, kai užrakins klasę, o šito negali padaryti neatlikusi paskutinės ir pačios nemėgstamiausios užduoties – dar reikia nuplauti klasės lentas.

Po dvideЕЎimties minuДЌiЕі tamsiai mД—lyna DЕѕeslinos s