Velnio ЕЎirdis
Lynn Raye Harris
JausmЕі egzotika
Deimantai ir velniškas sandoris…
Frančeska Doro buvo vos aštuoniolikos, kai seksualusis Markosas Navaras nusivedė ją prie altoriaus ir… dingo dar nespėjus nudžiūti rašalui santuokos liudijime. Vieną brangakmenį Markosas užmovė ant Frančeskos piršto, o štai kitą – Velnio širdį – pagrobė. Jis įsitikinęs: akinamai spindintis geltonasis deimantas visuomet priklausė jo šeimai.
Po kelerių metų Frančeska, seniai išsižadėjusi jaunatviško naivumo, ryžtasi susigrąžinti Velnio širdį. Bet ji pamiršo vieną dalyką: Markosas pateisina brangakmenio vardą – o turėti reikalų su pačiu velniu pavojinga.
Harris Lynn Raye
Velnio ЕЎirdis
Prologas
Atsiranda dingД™s, ЕЎimtmeДЌius skaiДЌiuojantis papuoЕЎalas.
VaЕЎingtonas. Vakar vakare National Harbor inkarД… nuleido Masimo Doro jachta; jis surengД— vakarД—lДЇ savo dukrai. FranДЌeska, jauniausia italЕі verslo magnato atЕѕala, aЕЎtuonioliktД…jДЇ gimtadienДЇ ЕЎventД— taip, kaip daugelis paprastЕі mirtingЕіjЕі galД—tЕі tik pasvajoti. ДЊia dalyvavo daugybД— miesto elito atstovЕі, negana to, sklandД— gandas, kad ЕЎventД—s kaltininkД—s suknelД— sukurta pagal specialЕі uЕѕsakymД… Versace mados namuose. Е nabЕѕdД—tasi, jog ЕЎi puota ponui Dorai atsiД—jo daugiau nei ЕЎimtД… tЕ«kstanДЌiЕі doleriЕі.
Pati įspūdingiausia iš visų dovanų buvo tėvo dovana: devyniasdešimties karatų deimantinis vėrinys, kurio pagrindinis akcentas – tobulas penkiasdešimt penkių karatų geltonasis deimantas, vadinamas El Corazón del Diablo (Velnio širdis). Ši brangenybė, kadaise priklausiusi Ispanijos valdovams, paskutiniais duomenimis, buvo Navarų šeimos iš Argentinos nuosavybė, tačiau nuo 1980-ųjų buvo dingusi.
Pirmas skyrius
Po aštuonerių metų…
– Aš prašau tavo malonės, ar ką? – Markosas Navara spoksojo į gležną figūrą, vilkinčią juodus drabužius. Pistoletas, nukreiptas tiesiai į jo širdį, nė nesujudėjo.
– Pasakiau: judinkis.
Е ДЇsyk balsas nebebuvo toks ЕЎiurkЕЎtus. UЕѕpultasis pasitraukД— nuo vieЕЎbuДЌio kambario durЕі pakankamai aukЕЎtai iЕЎkД—lД™s rankas, kad tik ДЇsibrovД—lis nepamanytЕі, jog Markosas ruoЕЎiasi iЕЎkrД—sti kД… nors beprotiЕЎko.
Tarkim, pulti prie ginklo.
Jei tik galД—tЕі pakankamai prisiartinti, kaip tik tai ir padarytЕі. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jo gyvybД— kabojo ant plauko, bet Markosas buvo toks tariamai paklusnus tikrai ne iЕЎ baimД—s. Metai, praleisti PietЕі Amerikos dЕѕiunglД—se tarp daugybД—s partizanЕі, pripratino jДЇ prie ЕѕiauriЕі dalykЕі. Navara tvirtai Еѕinojo: tokiose situacijose visada ДЇmanoma perimti kontrolД™. Kol tik jo rankos laisvos, ЕЎansas yra.
Markosas Navara iš tikrųjų nebijojo. Įniršęs – šis žodis geriausiai apibūdintų tai, ką jis jautė. Įniršį iki kaulų smegenų.
Priešais jį stovintis žmogus buvo žemas, tačiau Markosas geriau už kitus žinojo: mažas – nebūtinai silpnas. Kambaryje buvo taip tamsu, kad jis negalėjo įžiūrėti jokių įsibrovėlio bruožų. Buvo akivaizdu tik tai, jog Markosas buvo pranašesnis ir ūgiu, ir svoriu.
TД… paДЌiД… akimirkД…, kai tik atsirastЕі galimybД—, jis imtЕіsi veiksmЕі. Svarbiausia buvo iЕЎlaikyti laisvas rankas ir iЕЎlikti ypaДЌ budriam. Markosas nД— nedrДЇso pagalvoti, kД… darytЕі, jei ДЇsibrovД—lis pabandytЕі jДЇ kaip nors sutramdyti. Staiga atgijo prisiminimai: tamsus kambarys, aЕЎtrus prakaito kvapas, ДЇnirЕЎis ir jo paties kraujuojanДЌios rankos.
Gana. Susikaupk.
– Švaistai laiką, – ramiai tarė Markosas. – Savo kambaryje paprastai nelaikau daug grynųjų.
– Užsičiaupk.
Markosas sumirksД—jo. Juodai apsirengusios Еѕmogystos balsas nebebuvo staДЌiokiЕЎkas. BЕ«tybД—, taip ЕЎaltakraujiЕЎkai laikiusi ДЇ jДЇ nukreiptД… ginklД…, neabejotinai buvo moteris. Jis ЕЎiek tiek atsipalaidavo.
Dios mГo.
KД… jis ДЇЕѕeidД— ЕЎДЇsyk? Kuri iЕЎ jo buvusiЕі meiluЕѕiЕі ДЇsiuto taip, kad neviltis jД… privedД— prie ЕЎito? Fijona? Kara? Lijana?
Savo mylimosio