Blekhokai: Eleinos paЕѕadas
Barbara McCauley
Aistra
Paslapčių šydą praskleidus…
Vienas turtingiausių Teksaso rančų savininkų Di Džėjus Bredšou laikėsi nuostatos: nepainioti verslo su meilės reikalais. Į Blekhokų valdas jis vyko ketindamas nusipirkti grynakraujį žirgą, o kada nors – gal ir visas arklides. Kas galėjo numanyti, kad čia jis sutiks žavią žirgų trenerę Eleiną Blekhok?
Eleinai labai sunku skirtis su mylimu ristūnu. Di Džėjus pasiūlo jai kartu vykti į jo rančą: per dvi savaites žirgas apsipras naujoje vietoje, o ji galės baigti jį treniruoti. Eleina sutinka: tik dviem savaitėms ir tik dėl savo numylėto žirgo… Bet per dvi savaites daug kas gali atsitikti.
Barbara McCauley
Blekholai: Eleinos paЕѕadas
PIRMAS SKYRIUS
Vilkas risnojo pirmyn ir atgal.
Ji gulėjo ant nugaros, surištais ir tvirtai prie žemės pritvirtintais riešais, ir stebėjo gyvūną – jo didelės juodos letenos tyliai ir ritmingai judėjo per šiugždančius miško paklotės lapus. Ramus nakties oras buvo sklidinas aitraus drėgnos, derlingos žemės kvapo – jis sruvo per jos šnerves į plaučius. Baimė rangėsi aukštyn stuburu ir smelkėsi į kraują. Ji norėjo sušukti pagalbos, tačiau žodžiai įstrigo gerklėje.
Pabėgti! – šaukė jos protas ir ji stengėsi ištraukti iš storų virvių rankas, surištas virš galvos. Sunkios, lyg švininės galūnės nė nepajudėjo.
Jos pulsas padaЕѕnД—jo ir ji vД—l ЕѕvilgtelД—jo ДЇ vilkД…. GyvЕ«nas geltonai ЕЎvytinДЌiomis akimis stabtelД—jo ir, pakД—lД™s didЕѕiulД™ galvД…, pauostД— orД…. IЕЎ jo nasrЕі atsklido urzgimas.
Vyresnieji, apsirengД™ apeiginiais odiniais drabuЕѕiais, ЕѕengД— pirmyn iЕЎ po medЕѕiЕі, kylanДЌiЕі ДЇ raЕЎalo mД—lynumo dangЕі. JЕі raukЕЎlД—ti iЕЎvargД™ veidai pasisuko ДЇ vilkД…, po to Vyresnieji rimtai linktelД—jo pritardami. Dangun ЕЎovД— ugnies ratas, apsupdamas jД…, Vyresnieji iЕЎnyko skaisДЌiose raudonose ir auksinД—se liepsnose. Ji ЕЎaukД—si jЕі, maldavo grДЇЕѕti, iЕЎvaduoti jД….
Bet ataidД—jo tik ЕЎiurpus kauksmas.
Ji stebėjo kaip vilkas – ne, kaip vyras – žengia per liepsnas. Jai užgniaužė kvapą, išvydus raumeningą kovotojo kūną. Vyras buvo nuogas, tik su strėnjuoste, parišta ant siaurų klubų. Jo ilgus juodus plaukus laižė liepsnos liežuviai, o saulės nurudinta oda švytėjo. Veidas buvo išdažytas grėsmingais raudonais ir juodais karo dažais. Jos akis temdė dūmai, galvoje aidėjo tik pačios pulsas ir tolimas būgnų dundesys.
Vyrui artinantis jД… apД—mД— panika, ji dar kartД… pamД—gino iЕЎsilaisvinti iЕЎ virviЕі, bet ЕЎios nepasidavД—. Jis stovД—jo prieЕЎais jД… ir ЕѕvelgД— Еѕydromis akimis.
– Atsiduok man, – įsakė jis.
Ji papurtД— galvД….
Jis atsitЕ«pД— prie jos.
– Tu priklausai man.
– Aš nepriklausau jokiam vyrui.
Per dЕ«mЕі miglД… ЕѕybtelД—jo balta jo ЕЎypsena. Jo ranka nuslydo jos petimi. Ji pajuto, kaip prisilieДЌia jo ЕЎiurkЕЎtus delnas. VienД… akimirkД… jД… laikanДЌios kietos virvД—s virto aksominД—mis.
Ji suvirpД—jo nuo jo prisilietimo.
– Atsiduok man, – pakartojo jis.
– Ne, – jai užgniaužė kvapą, kai jo pirštai atlaisvino jos baltos suknelės raištelius. Jis praskleidė audinį apnuogindamas krūtis. Jos kūną perskrodė karščio strėlė, ugnis pasruvo venomis. Jis švelniai pirštų galais paglostė jos kaklą.
Krūtinė tankiai kilnojosi, jai gaudant orą. Ją užvaldė baimė ir įtemptas laukimas. Jam sugniaužus ranką į kumštį ir krumpliais švelniai perbraukus per krūtį, liepsnos šovė į dangų, dar labiau kaitindamos. Jis palenkė galvą ir ji pajuto karštą jo alsavimą ant kaklo…
VirpД—dama visu kЕ«nu ir gaudydama orД… Eleina Blekhok paЕЎoko ir atsisД—do lovoje. Ji iЕЎplД—stomis akimis nuЕѕvelgД— tamsoje skendintДЇ miegamД…jДЇ, po to palietД— savo kaklД… ir uЕѕДЌiuopД— pulso dЕ«Еѕius.
Sapnas, – kartojo ji sau, – tik sapnas.
TaДЌiau jis atrodД— toks tikras, toks neДЇtikД—tinai tikras. Ji vis dar uЕѕuodД— drД—gnД… ЕѕemД™ ir dЕ«mus. Vis dar juto virves ant savo rieЕЎЕі, ЕЎiurkЕЎДЌias sugrubusias rankas