Taip, pone Dukaki
Sarah Morgan
JausmЕі egzotikaXXI amЕѕiaus bosai #1
Trijų knygų serija „XXI amžiaus bosai“. Pirma knyga.
IeЕЎkoma: savanorД— mokinД— dirbti su arogantiЕЎku (bet neДЇtikД—tinai seksualiu) magnatu.
Е eimos verslui iЕЎgyvenant krizД™, Polei Princ kompanijД… tenka patikД—ti valdingumu pasiЕѕyminДЌiam Deimonui Dukakiui. Ir nors PolД— stengiasi iЕЎlikti rami ir judД—ti ДЇ priekДЇ, supranta, kad iЕЎgelbД—ti kompanijД… nebus taip lengva. Juolab, kad jos iЕЎdavikas kЕ«nas vis daЕѕniau trokЕЎta svaiginanДЌiЕі boso prisilietimЕі!
Tapusi naująja jo mokine, Polė lydi Deimoną į Paryžių derėtis dėl svarbiausio gyvenime verslo sandėrio! Dar blogiau, Polė visais įmanomais būdais privalo atsispirti savo bosui romantiškiausiame pasaulio mieste…
Morgan Sarah
Taip, pone Dukaki
Pirmas skyrius
– Jis čia. Atvyko. Deimonas Dukakis ką tik įžengė į pastatą.
PaЕѕadinta panika nuspalvinto balso, PolД— pakД—lД— galvД… nuo rankЕі ir jД… akimirksniu apakino pro langД… sklindanti saulД—s ЕЎviesa.
– Ką? Kas? – paklausė ji padrikais žodžiais; smegenys ėmė lėtai busti iš miego miglos. Galvos skausmas, pastarąją savaitę jau tapęs gyvenimo dalimi, vis dar spaudė. – Matyt, užsnūdau. Kodėl niekas manęs nepažadino?
– Nes nemiegojai jau kelias paras, o pavargusi tampi nepakenčiama. Nesijaudink. Darau tai mudviejų labui. Štai, atnešiau maisto, – balansuodama su dviem puodeliais ir dideliu keksiuku rankose, moteris koja užtrenkė duris. – Pažadink save kava ir angliavandeniais.
PolД— pasitrynД— akis ir ДЇsistebeilijo ДЇ savo neЕЎiojamojo kompiuterio ekranД….
– Kiek valandų?
– Aštuonios.
– Aštuonios? – Ji pašoko ant kojų, popieriai ir tušinukai pabiro ant grindų. – Susitikimas po penkiolikos minučių! Tikėjaisi, kad nuėjusi į jį imsiu kalbėti per miegus, ar ką? – Polė išsaugojo dokumentą, prie kurio dirbo visą naktį; jos rankos drebėjo nuo staigaus prabudimo. Širdis daužėsi, o giliai skrandyje tūnojo didžiulis baimės gumulas.
Miegas visai nepadėjo – realybė prispaudė ją it sunkus akmuo.
Viskas netrukus pasikeis. Д®prastas gyvenimas baigД—si.
– Pasistenk išlikti rami, – Debė atplaukė per kabinetą ir padėjo lėkštę ir puodelius ant stalo. – Jei parodysi, kad bijai, jis sutryps tave. Būtent taip elgiasi tokie vyrai kaip Deimonas Dukakis. Jie suuodžia silpnąsias vietas ir smogia būtent ten.
– Aš nebijau, – melas įstrigo gerklėje.
PolД— bijojo. Bijojo atsakomybД—s ir nesД—kmД—s padariniЕі. Ir, taip, ji bijojo Deimono Dukakio.
Tik kvailys nebijotЕі.
– Viskas bus gerai. Žinoma, mūsų likimas – tavo rankose, tačiau nenoriu, jog tai, kad nuo tavęs priklauso šimto žmonių ateitis, tave jaudintų.
– Dėkui už raminančią mintį, – Polė leido sau gurkštelėti kavos ir patikrino telefoną. – Miegojau tik dvi valandas, o jau gavau šimtą elektroninių laiškų. Nejau tie žmonės niekada nemiega? – Ji greitai peržvelgė laiškus ieškodama ko nors svarbaus. – Žeraras Bonelis nori perkelti mūsų susitikimą į vakarą. Ar yra vėlesnis skrydis į Paryžių?
– Neskrisi. Traukiniu bus pigiau. Nupirkau tau nekeičiamą bilietą pusei aštuonių iš Sent-Pakro stoties. Jei Bonelis perkėlė susitikimą, turi beveik visą laisvą dieną. – Debė pasilenkė ir nuvogė gabalėlį keksiuko. – Keliauk ir apžiūrėk Eifelio bokštą. Pasimylėk su nuostabiu prancūzu ant suolelio prie Senos. Tai bent!
PolД— raЕЎД— atsakymД… ДЇ elektroninДЇ laiЕЎkД… ir nД— nekilstelД—jo galvos.
– Seksas viešumoje yra pažeidimas, net ir Prancūzijoje.
– Mažesnis pažeidimas, nei apskritai jokio sekso. Kada paskutinįsyk buvai pasimatyme?
– Turiu nemažai rūpesčių ir be seksualinio gyvenimo, – Polė paspaudė siųsti. – Ar sutvarkei užsakymą to laikraščio reklamai?
– Taip, taip. Ar kada liaujiesi galvojusi apie darbą? Baisusis Deimonas Dukakis surado savęs vertą.
– Kiti laiškai turės palaukti, – Polė padėjo telefoną an