Назад к книге «Gundantis prisilietimas» [Trish Wylie]

Gundantis prisilietimas

Trish Wylie

JausmЕі egzotika

"Roana Eliot, paplЕ«dimy sutikusi nuogД… nepaЕѕДЇstamД…jДЇ, ima priekaiЕЎtauti uЕѕ neteisД—tД… ДЇsiverЕѕimД… ДЇ privaДЌias valdas. TaДЌiau, vos spД—jus prabilti, galvД… uЕѕplЕ«sta svaigios mintys, kurios verДЌia merginos ЕЎirdДЇ dauЕѕytis!

Keistasis paklydėlis yra Adamas Brajantas, Brajantų dinastijos paveldėtojas. Ištisą dešimtmetį blaškęsis po pasaulį, jis sugrįžo atsiimti to, kas jam teisėtai priklauso…

Roana pasiryЕѕusi atsispirti vyro kerams, bet pagunda tiesiog yra per didelД—."

Trish Wylie

Gundantis prisilietimas

Pirmas skyrius

– Atsiprašau. Atleiskite. Šis paplūdimys privatus.

Roana Eliot nenoromis žengė arčiau. Mėnulio pilnaties nušviesti visi daiktai įgavo pilkšvai sidabrinį atspalvį, o tamsūs šešėliai, rodos, atsidusdavo su kiekviena atslūgstančia potvynio banga. Tačiau aplinka merginos nė kiek negąsdino, bet nepažįstamasis… Roana žinojo kiekvieną uolą, takelį, smėlio duburį, bet lygiai taip pat gerai žinojo, jog nuklydo per toli, kad galėtų prisišaukti pagalbą telefonu, jei kartais pakliūtų į bėdą…

Staiga ji suklupo. Taip nutiko ne dėl minties šauktis pagalbos, tiesiog ji priėjo arčiau ir pamatė, kad jis…

Roana iЕЎplД—tД— akis. O VieЕЎpatД—liau. Jis nuogas!

Negana to, dar ir sudėtas lyg Adonis. Sidabrinėje šviesoje šešėlių žaismas dailiai išryškino kiekvieną raumenį nuo plačių pečių iki liekno liemens, iki stangraus… Jai išdžiūvo burna.

Vyras atsisuko, tad Roana skubiai nusuko ЕѕvilgsnДЇ ir paЕЎnibЕѕdomis sau paliepД—: ЕЅiЕ«rД—k jam ДЇ veidД….

Kai pagaliau iЕЎdrДЇso akies kampuДЌiu ЕѕvilgtelД—ti ДЇ nepaЕѕДЇstamД…jДЇ, nepaklusnios akys net nemanД— elgtis kaip lieptos. Ir kas galД—tЕі jas dД—l to kaltinti? VyriЕЎkis atrodД— pritrenkiamai. Roana apsilaiЕѕД— lЕ«pas, tarsi ragaudama ore sklandanДЌio jo kvapo, ir paЕѕvelgД— aukЕЎtyn, ignoruodama instinktyvЕі norД… iЕЎtiesti delnД… ir jДЇ paliesti.

– Paplūdimys yra privatus, – šiek tiek drąsiau pakartojo ji ir kilstelėjo smakrą, tarsi pagrįsdama savo teiginį. – Neturėtumėt čia būti.

– Vandenynas priklauso visiems. – Net jo balso tembras nuostabus.

Trauk jį devynios tą gilų, duslų, nepaprastai vyrišką balsą, kuris kažkaip neįprastai ir nesuprantamai veikė Roanos pulsą…

Oho, jo krūtinės ir rankų raumenys tikrai įspūdingi. Neišpūsti dirbtinai ar pripumpuoti steroidų. Jis atrodo kaip fizinį darbą dirbantis žmogus. Arba yra tiesiog gimęs būti sportininku, galbūt plaukiku… Ne, plaukikas būtų lieknesnis. Tai nereiškė, kad Roana pastebėjo riebaliukų, juk matyti galėjo viską, jei tik būtų atidžiau įsižiūrėjusi. O ir spoksoti galėjo kiek širdis geidžia, nes vyriškis nė kiek nesigėdijo savo nuogumo; tiesą sakant, jis netgi įsirėmė rankomis į klubus, tarsi provokuodamas merginą.

Laimei, Roanos žvilgsnis nuklydo link jo šešėlyje paslėpto veido, o ne žemiau, kur jai iš tikrųjų norėjosi pažvelgti…

Ji atsikrenkЕЎtД—.

– Bet jūs stovite sausumoje. O krantas yra privatus. Verčiau eikite. Čia patruliuoja apsauga.

Tai buvo melas. Bet juk nepaЕѕДЇstamasis to neЕѕinojo.

Nors jo veidas slД—pД—si ЕЎeЕЎД—lyje, iЕЎ balso buvo galima suprasti, kad vyras ЕЎypsosi.

– Tavo paplūdimys, ar ne?

– Jis priklauso šeimai, kuriai aš dirbu. Aš… – Roana vos neprasitarė, kad gyvena namelyje už kelių šimtų jardų. Be abejonės, po akimirkos juodu jau atsainiai šnekučiuosis apie orą. – Aš turiu leidimą čia būti.

Kai vyras ЕѕengД— ЕѕingsnДЇ pirmyn, ji instinktyviai atsiraukД—.

– Aš moku savigynos, tad nė nebandyk nieko daryti. Turiu juodą džiukvondo diržą.

NepaЕѕДЇstamasis iЕЎ pradЕѕiЕі sukikeno, o paskui pratrЕ«ko kvatotis ir nuleidД™s rankas ЕѕengД— dar vienД… ЕѕingsnДЇ.

– Mano drabužiai guli tau už nugaros. O šiaip žinok, kad yra džiudžitsu arba tekvondo. Puikus bandymas. Nebijok, neįkasiu.

Vyrui artinantis, Roana pasitraukД— ДЇ ЕЎalДЇ, o ЕЎiam pasilenkus ir tyliai pridЕ«rus:

– Nebent