Назад к книге «Meilės įkaitė» [Оливия Гейтс]

MeilД—s ДЇkaitД—

Olivia Gates

AistraZohaido didybД— #3

Trijų knygų serija „Zohaido didybė“. Trečia knyga.

Е eichas pasiduoda

Princas Amdžadas Al Šalanas atrodo neįveikiamas. Tačiau kai pobūvyje netikėtai pasirodžiusi princesė Marama sugriauna Amdžado planus atgauti tai, kas pavogta iš jo šeimos, jis įsiunta… ir pasinaudojęs smėlio audra pagrobia princesę.

AtsidЕ«rusi pas vyrД…, kurДЇ visada slapta mylД—jo, Marama trokЕЎta, kad AmdЕѕadas imtЕі ЕѕiЕ«rД—ti ДЇ jД… kaip ДЇ moterДЇ. Savo moterДЇ. TaДЌiau nei atЕЎiaurusis princas, nei ryЕѕtingoji princesД— nД— nenumano, kur nuves juos uЕѕklupusi aistra.

Olivia Gates

MeilД—s ДЇkaitД—

Prologas

– Ar atleisi, Amdžadai?

AmdЕѕadas Al Е alanas vos pajД—gД— ЕѕiЕ«rД—ti ДЇ vyrД…, iЕЎgriaudД—jusДЇ ЕЎДЇ klausimД….

Tėvas – karalius – dunksojo virš jo pasipuošęs visomis regalijomis, atsakomybės išraižytame veide sustingo valdžios kaukė. Akyse liepsnodami maišėsi apmaudas ir įniršis, agonija ir pasibaisėjimas.

Išsiblaškęs Amdžado žvilgsnis nukrypo į brolius greta tėvo, į daugybę genčių atstovų, susirinkusių į erdvią ir didingą Dar Al Adl – Zohaido teisingumo – salę. Tėvo klausimui pašaipiai ataidint nuo šios garbingos patalpos arkų ir kupolų, veidai susiliejo į vientisą nekantrumo masę.

Ar atleisi?

Bet jis jau atleido tai, ko neatleistЕі kitas vyras.

Atleido savo nuotakai, kad ДЇ santuokinД™ lovД… atД—jo nebЕ«dama skaisti. Nuramino baimД™, patikino nepriekaiЕЎtausiД…s dД—l to, ko pats negali suteikti. Svarbiausia tai, kД… ji rinksis gyvenime tapusi Еѕmona.

Paskui atleido suЕѕinojД™s, kad ji laukiasi kЕ«dikio. Nuo buvusio meiluЕѕio.

ЕЅmonД—s klysta. Neverta dД—l klaidos nutraukti gyvybД—s ar santykiЕі.

Amdžadas negalėjo jaustis išduotas. Ji – nepažįstamoji, kurią išsirinko, tiksliau, kurią jam parodė su… rimta rekomendacija tinkamų nuotakų sąraše savaitę prieš vestuves. Karalystės, kuri valdoma susitarimais tarp genčių, kronprinco norai nebuvo svarbūs.

TaДЌiau ji tapo AmdЕѕado Еѕmona, turД—jo bЕ«ti vienintelД— jo moteris. O kadangi jis negalД—jo toliau gyventi vien dД—l visЕі kitЕі patogumo, pasiryЕѕo joje matyti tik tai, kas geriausia, duoti ЕЎiai moteriai tai, kД… pats turi geriausio. DД—mesДЇ sutelkД— ДЇ tai, kД… joje vertino, o viso kito nepaisД—.

UЕѕ malonД™ ir uЕѕuojautД… ji atsidД—kojo apgaule ir naikinimu.

– Amdžadai? – kimus tėvo kuždesys ragino atsakyti.

AtsakymЕі jis turД—jo daug. DД—l nerimo, kai sumenkus apetitui delnai pradД—jo dilgsД—ti, o blauzdas traukД— mД—ЕЎlungis. Persidirbimas, ДЇtampa, iЕЎsekimas.

Kai pradД—jo dar ir jausti pilve dieglius, grauЕѕti gerklД™, o burnoje Д—mД— jausti tД… siaubingД… skonДЇ, ДЇtarД— kitД… prieЕѕastДЇ. Dvasios ligД….

Protas gal ir susitaikД— su padД—timi, bet sielД… varstД— mintis, kad santuoka prasidД—jo nuo melo, siekiant apsaugoti Еѕmonos ir jos ЕЎeimos garbД™, iЕЎlaikyti taikД…, kuriД… uЕѕtikrino jЕі santuoka. Kad jos kЕ«dikio jis galbЕ«t nemylД—s taip, kaip to nusipelno kiekvienas nekaltas vaikas.

Tik tada, kai prasidėjo tikroji liga, iš kūno ištraukusi kiekvieną maisto kąsnį ir vandens lašą, kai nerimas pradėjo trikdyti psichiką, o luošinantys galvos skausmai – sveiką protą, jis slapta kreipėsi į karališkuosius gydytojus.

Е ie sumiЕЎo. SimptomЕі nepaaiЕЎkino jokie tyrimai, iЕЎraЕЎyti vaistai jЕі neslopino. ApД—mus apatijai, kuri sumaЕѕino nuolatinД™ kanДЌiД…, AmdЕѕadui palengvД—jo.

Tik kai po galvos svaigimo ir mieguistumo prasidД—jo klejonД—s, abejonД—s virto ДЇsitikinimu.

KЕ«nД… Д—dД— kaЕѕkas pragaiЕЎtingo. Tyrimai nenustatД— nieko viduje, tad tikriausiai tai kД—lД— kaЕѕkas iЕЎorД—je.

Jis nepasitikД—jo viskuo ir beveik visais. IЕЎskyrus jД….

Kaip galД—jo nepasitikД—ti Еѕmona, apibД—rusia jДЇ dД—kingumo ir uЕѕsimezganДЌios meilД—s Еѕenklais?

Netvirtas Еѕvilgsnis nukrypo ДЇ delnus, suglebusius ant keliЕі. Juose buvo iЕЎdavystД—s poЕѕymiЕі. BaltЕі pusmД—nuliЕі ЕѕymД—s ant nagЕі, tamsiai iЕЎmarginta od