PaskutinД— avantiЕ«ra

Maureen Child

Aistra

Tam, kad sugautum vagДЇ, paДЌiam reikia bЕ«ti vagimi.

Jis kilęs iš senos charizmatiškos vagių giminės. Siekdamas apsaugoti savo šeimą Džanis Koretis stengiasi pamiršti senus pomėgius. Tačiau kai gražuolė apsaugininkė Mari O’Hara paprašo jo kai ką pavogti, Džanio susidomėjimas atgyja. Mergina turi apsimesti jo sužadėtine, o tai tik dar vienas pliusas.

Vis dД—lto kai juodu perЕѕengia plonytД™ melo ir tiesos linijД…, DЕѕanis susimД…sto: ar abejotina praeitimi garsД—jantis vyras turi teisД™ bЕ«ti laimingas?

Maureen Child

PaskutinД— avantiЕ«ra

Pirmas skyrius

– Tai tėtukas prikišo nagus prie smaragdų vagystės iš Van Kortų praėjusią savaitę, ar ne? – per stalą žvelgdamas į brolį Paulą tyliai paklausė Džanis Koretis.

Tas gЕ«ЕѕtelД—jo peДЌiais, gurkЕЎtelД—jo viskio ir vyptelД—jo.

– Juk pažįsti tėvą.

Džanis nusišypsojo ir pirštais persibraukė plaukus. Jis tyčia kalba užuolankom, – pamanė sau, nors nieko kito ir nesitikėjo. Žinoma, Paulas užstos tėvą.

Džanis nusisuko nuo brolio ir pažvelgė į apšviestą išpuoselėtą „Vinli Holo“ veją. Prabangų viešbutį pietinėje Anglijos pakrantėje, Hampšyro širdyje, Korečiai visada mėgo – ne tik dėl elegancijos, bet ir dėl patogios vietos – netoliese buvo privatus Blektorno aerodromas.

KoreДЌiai niekada nesikreipdavo ДЇ oro bendroves.

Е iandien DЕѕanis nuveЕЎ brolДЇ ДЇ BlektornД…, iЕЎ kur jo laukД— trumpas skrydis ДЇ namus ParyЕѕiuje, bet prieЕЎ tai juodu sustojo iЕЎgerti. Paulas vieЕЎД—jo Londone tik tris dienas, taДЌiau DЕѕaniui tai prilygo trejiems metams. Jis nemД—go sveДЌiЕі, net jei tai ЕЎeimos nariai, o Paulas perpildydavo kantrybД—s taurД™ greiДЌiau nei kas kitas.

Juodu sijonu ir tvarkingais baltais marškiniais vilkinti padavėja perėjo prabangų barą, kuriame kitados buvo įsikūrusi „Vinli Holo“ biblioteka. Jai prisiartinus Džanis perėjo iš anglų kalbos į italų ir priminė broliui:

– Ar judu su tėčiu dar nepamiršote, kad vos prieš metus derėjausi su Interpolu dėl neliečiamybės už ankstesnes vagystes?

KrЕ«ptelД—jД™s Paulas gurkЕЎtelД—jo viskio, tada iЕЎbД—rД— italiЕЎkai:

– Nesuprantu, nei kaip tau pavyko, nei, tiesą sakant, kam varginaisi bendrauti su tais policininkais? – sviedė ir pastatęs sunkų krištolinį stiklą ant poliruoto ąžuolo stalo pirštu apvedė kraštą. Tada įsmeigė akis į brolį. – Mes imuniteto neprašėme.

Tiesa. Neprašė, bet Džanis vis tiek pasirūpino jų saugumu. Deja, šeima ne tik nepadėkojo, bet ir šiurpo vien nuo minties, kad gali tekti atsisakyti „šeimos verslo“.

KoreДЌiai vogД— brangenybes ЕЎimtus metЕі. Д®gЕ«dЕѕius perduodavo iЕЎ kartos ДЇ kartД…. Amato paslapДЌiЕі ir gudrybiЕі mokД—si nuo vaikystД—s, todД—l visi uЕѕaugdavo mikliarankiai, apsukrЕ«s, sugebД—davo ДЇeiti ir iЕЎeiti pro uЕѕrakintas duris nepalikdami pД—dsakЕі.

Bet kurio Еѕemyno policija bЕ«tЕі atidavusi viskД… uЕѕ menkiausiД… ДЇrodymД… prieЕЎ KoreДЌius, taДЌiau kol kas niekas netrikdД— ЕЎeimos ramybД—s. Jiems tiesiog sekД—si. Deja, DЕѕanis buvo ДЇsitikinД™s, kad sД—kmД— galiausiai nusisuks.

Tik pamД—gink paaiЕЎkinti tai KoreДЌiui.

– Tu visiškai rimtai, ar ne? – paklausė Paulas.

– Apie ką? – irzliai burbtelėjo Džanis.

Brolis prunkЕЎtelД—jo.

– Apie sąžiningo gyvenimo pradžią, apie ką gi daugiau.

Susierzinimas pamaЕѕu peraugo ДЇ pyktДЇ.

– Iš tavo kalbos atrodo, kad ruošiuosi tapti… – Džanis stabtelėjo ieškodamas tinkamiausio žodžio. – Skautu.

– O argi ne taip? – nusijuokė Paulas.

Jie dėl to ginčijosi jau metus, bet brolis ir tėvas vis tiek nesuprato Džanio sprendimo. Kita vertus, – pagalvojo sau Džanis, – nieko keisto. Užkietėję vagys retai tapdavo įstatymus gerbiančiais piliečiais, tačiau daugiau nei prieš metus Džanis patyrė nušvitimą.

LaimД—, bent sesuo Teresa jДЇ suprato, nes prieЕЎ metus ir pati atsisakД— ЕЎeimos tradicijЕі, taДЌiau visiems kitiems jo pasirinkimas nesuprantamas. Gyvenimo pokyДЌiai stebin