Назад к книге «Meilėje ir kare nėra taisyklių» [Amber Page]

MeilД—je ir kare nД—ra taisykliЕі

Amber Page

KaramelД—

Kas nutinka Las Vegase… galima pratęsti Niujorke!

Po karšto romano Las Vegase – tokio karšto, kad net jai sunku patikėti! – tekstų kūrėja Bekė pagaliau atgavo pusiausvyrą. Laikas grįžti į Niujorką ir išsikovoti paaukštinimą.

Čia pasirodo jos naujasis kolega Markas… ir įvykiai pakrypsta kur kas įdomesne linkme. Markas ne šiaip naujas bendradarbis, Bekė jį labai gerai pažįsta. Ar gali būti blogiau? Gali! Markas ir Bekė turės varžytis dėl paaukštinimo. Ar valdybos narių susirinkime jis pasirodys taip pat gerai kaip ir jos lovoje? Ir ką gi daryti merginai, kai Ponas Vienos Nakties Nuotykis tampa Ponu Kolega? Tvirtai laikytis! Jei lemta kariauti, ji bent jau tuo pasimėgaus.

Amber Page

MeilД—je ir kare nД—ra taisykliЕі

Prologas

Markas pamaЕѕu budo skaudanДЌia gerkle ir keistai sunkiomis kojomis. Jis apsivertД— ant ЕЎono neЕѕinodamas, ko tikД—tis. Vis dД—lto nustebo pamatД™s, kad vieta ЕЎalia jo tuЕЎДЌia.

Nors svaigo galva, jis pasikД—lД— ant alkЕ«nД—s ir apЕѕvelgД— kambarДЇ. Regis, buvo savo vieЕЎbuДЌio kambaryje. Jo neЕЎiojamasis kompiuteris gulД—jo ant stalo, vadinasi, jis vis dar Las Vegase, neiЕЎskrido ДЇ BangladeЕЎД… ar kur kitur.

Jis toliau dairėsi aplinkui, akys užkliudė dvi vyno taures, apverstą raudonojo vyno butelį – po velnių, už tą dėmę ant kilimo gal neteks papildomai mokėti – o ten, ties tvirtomis viešbučio kambario durimis, gepardo pėdsakus primenančias smailių kulniukų žymes.

Staiga viskД… prisiminД—.

Jis dalyvavo baigiamajame reklamos agentų vakarėlyje. Ten pamatė žavią blondinę raudona suknele, kuri kalbėjo telefonu ir juokėsi. Jam kilo nenumaldomas noras ją užkalbinti. Ir tada – žybt! Jai atsisukus ir vylingai blykstelėjus į jį žaliomis akimis, geismas trenkė tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Nuo tos akimirkos darД— viskД…, kad bЕ«tЕі arДЌiau jos. Kad su ja susipaЕѕintЕі.

Matyt, tik todД—l ir prikrД—tД— kvailysДЌiЕі, ko paprastai nedarydavo.

– Esu Markas, – prisistatė jis ir kilstelėjęs jos ranką lūpomis brūkštelėjo per krumplius. – Gal suteiksite garbę šį vakarą būti jūsų palydovu?

Ji garsiai nurijo seiles ir jis pastebД—jo, kaip aistringai blykstelД—jo jos akys.

TaДЌiau ji neiЕЎsidavД— ir ЕЎaltu lediniu balsu pasakД—:

– Mielai. Kodėl gi ne?

Jis pasiЕ«lД— jai parankД™ ir jiedu drauge ДЇЕѕengД— pro duris ДЇ ryЕЎkiai apЕЎviestД… ЕЎokiЕі salД™.

Paskui jis nemaЕѕai iЕЎgД—rД—, kiek pamena. Tarsi pro rЕ«kД… prisiminД— dvejojantДЇ jos ЕѕvilgsnДЇ prieЕЎ pakeliant tekilos taurelД™.

– Susidaužkime, – pasiūlė ji. – Už siautulingą naktį.

– Už begėdiškai siautulingą naktį, – pritarė jis.

Tada jie šoko. Jis prisiminė, kaip ji juokėsi sukama ratu ir kaip staiga nutilo, jam prisitraukus ją arčiau. Prisiminė ir saldų jos lūpų skonį, kai palinko ir ją pabučiavo…

KartД… pabuДЌiavД™s jis nesiliovД—.

Pagaliau ji prigludo prie jo ir tarД—:

– Markai, pati stebiuosi dėl to, ką sakau, bet aš tavęs geidžiu. Gal galėtum nusivesti mane į savo kambarį?

O paskui buvo viena iš tų nuostabių… ne, pati nuostabiausia ir karščiausia naktis jo gyvenime.

Mergina iš tiesų buvo aistringa, pasiryžusi bet kam… Jiedviem pagaliau baigus, ji nusirito nuo jo ir paklausė:

– Gal norėtum pakartoti?

– Norėčiau, po šimts pypkių.

Beje, kuo ji buvo vardu?

Vos apie tai pagalvojus atsidarД— vonios durys ir pasirodД— ji, ДЇsisupusi ДЇ vieЕЎbuДЌio chalatД…, ЕЎlapius plaukus atmetusi atgal. PaЕѕvelgД— ДЇ jДЇ ir blykstelД—jusi akimis nusiЕЎypsojo.

Jis ir vД—l pasijuto tarsi perkЕ«no trenktas.

– Bekė, – tarė jis. Jos vardas buvo Bekė.

– Sveikas, mielasis, – ištarė ji.

– Sveika. Ko taip anksti?

– Na, – atsakė ji ir dailus veidelis akimirksniu apniuko. – Mano skrydis jau po kelių valandų, o šį rytą dar turiu kai ką nuveikti. Pamaniau, bus geriau, jei ilgiau neužtruksiu.

– Gaila, – burbtelėjo jis, jautėsi šiek tiek nusivylęs. – Maniau,