Назад к книге «Netikėtos permainos» [Эбби Грин]

NetikД—tos permainos

Эбби Грин

SvajoniЕі romanai

DesperatiЕЎkai mД—gindama iЕЎgelbД—ti tД—vД…, namЕі ЕЎeimininkД— RauzД— Omali nusprendЕѕia paspД™sti pinkles Zakui ValenДЌiui. TaДЌiau, vos iЕЎvydusi pribloЕЎkiamai atrodantДЇ ZakД…, ji tД… paДЌiД… akimirkД… supranta, kad sveiko kailio iЕЎneЕЎti nepavyks!

Apie merginos gudrybes nieko neįtariantis Manhatano viengungis pakeri Rauzę ir įsivilioja į lovą. Po vienos nakties mergina sprunka lyg prasikaltusi Pelenė ir prisiekia daugiau niekada nesusitikti su seksualiuoju Zaku. Kol vieną dieną sužino kai ką netikėta…

Abby Green

NetikД—tos permainos

1

RauzД—s Omali ЕЎirdis dauЕѕД—si. Ji suprakaitavo, delnai sudrД—ko, o galva svaigo. Visa tai rodД—, kad jД…, sД—dinДЌiД… ant unitazo viename prabangiausiЕі Manhatano vieЕЎbuДЌiЕі, apД—mД— panika, jos jausmai ir kЕ«nas nugarmД—jo ДЇ praЕѕЕ«tДЇ.

Prabangi aplinka viską dar labiau apsunkino. Priminė, kad jos čia neturėtų būti. Ir kad šis pasaulis – ne jai.

Atvaizdas veidrodyje ant tualeto kabinos durЕі buvo visai svetimas. ElegantiЕЎka nepaЕѕДЇstamoji, suglostyta ЕЎukuosena. IЕЎ prigimties garbanoti, peДЌius siekiantys ЕЎviesiai rausvi plaukai buvo lygЕ«s ir blizgД—jo, ДЇmantriai susukti pakauЕЎyje.

RauzД— anksДЌiau neatkreipdavo dД—mesio ДЇ savo kaklД…, bet dabar pripaЕѕino, kad jis visai dailus.

Tik virЕЎutinД— jos veido dalis buvo matoma, nes apatinД™ dengД— subtiliai puoЕЎni, paauksuota, juoda kaukД—. Jos akys ЕѕibД—jo, atrodД— iЕЎsigandusios ir Еѕalios, lyg bЕ«tЕі karЕЎДЌiavusi. LЕ«pos nuteptos ryЕЎkiai raudonais daЕѕais.

Ji priglaudД— delnД… prie deganДЌio skruosto.

AkimirkД… pajuto palengvД—jimД…. Е tai kas: jД… uЕѕpuolД— gripas. Nekreipdama dД—mesio ДЇ vos girdimД… balselДЇ, kuЕѕdantДЇ, kad dabar neДЇprastai ЕЎilto pavasario Niujorke vidurys, padarД— iЕЎvadД…, kad greiДЌiausiai negalД—s niekam rodytis, nes savo mikrobais uЕѕkrД—stЕі paДЌius svarbiausius Manhatano Еѕmones.

Bet, kai jau ketino stotis, kai veidrodyje sutvisko juoda jos suknelД—, atsivД—rД— tualeto patalpos durys ir jaudulio kupinais balsais ДЌiauЕЎkД—damos ДЇД—jo kelios moterys. RauzД— ir vД—l atsisД—do, pasidavusi tuЕЎtumos jausmui.

ЕЅinoma, gripu ji nesirgo.

Bet dar nesijautД— pasiruoЕЎusi su kuo nors bendrauti. Laimei, sД—dД—jo kabinoje, labiausiai nutolusioje nuo durЕі. Luktels, kol jos iЕЎeis.

Viena iš moterų – Rauzė spėjo, kad įėjo dvi, – kalbėjo neapdairiai, garsiai šnabždėdama.

– O, Dievulėliau. Matei jį? Na, žinau, kad jis labai aistringas… bet ar tikrai? Regis, aš ką tik susijaudinau.

Kita atsakД— sausai ir paЕЎaipiai.

– Na, vis tiek tai veltui. Visi žino, kad jis nieko nenori girdėti apie palikimą, testamentu jo šeimos paliktą vaikui, kurio jis susilauktų. Jis net pasikeitė pavardę, kad atsiribotų!

Jos draugД— negalД—jo patikД—ti.

– Kas, po šimts, atsuktų nugarą milijonams ir pavardei, žinomai nuo septyniolikto amžiaus?

Rauzė pajuto įtampą. Ji puikiai žinojo, kas jis, – pats negarbingiausias vakaro vyras. Zakas Valentis. Jis buvo čia. Rauzė tikėjosi, kad nepasirodys. Bet jis atėjo. Ir jos širdis vėl pradėjo daužytis.

Moterys lieЕѕuvavo, ЕЎiugЕѕdendamos savo rankines.

– Visi manė, kad jam pakriko nervai ar nutiko kažkas panašaus, kai Adisoną Karmaikl paliko prie altoriaus, bet tas vyrukas tikrai pakilo iš pelenų.

Balsai pritilo, todД—l RauzД— pajuto, kaip iЕЎtempД— kaklД…, mД—gindama iЕЎgirsti.

– Kalba, kad dabar jis yra turtingiausias ir geidžiamiausias Jungtinių Valstijų vyras.

– Bet ar tu pajutai jo nuotaiką? Tikrai abejingas… ir paniuręs. Tarsi sakytų žiūrėk, bet neliesk.

Kitas balsas nuskambД—jo svajingai.

– Žinau… Tie susimąstę rimtuoliai velniškai patrauklūs.

Buvo girdД—ti, kaip kaЕѕkД… purkЕЎtelД—jo, gal kvepalus, ir paЕЎaipiai prunkЕЎtelД—jo.

– Man atrodo, taip yra dėl to, kad jis atrodo lyg vaikščiojanti aukso kasykla kiekvienai moteriai, siekiančiai susilaukti jo vaiko. Gal jam ir nereikia šeimos turtų, bet aš jų tikrai neatsisakyčiau, o kas susilauks jo kūdikio, gaus ir garsųjį