Назад к книге «Pavogta nuotaka» [Barbara Dunlop]

Pavogta nuotaka

Barbara Dunlop

ДЊikagieДЌiai #4SvajoniЕі romanai

Keturių knygų serija „Čikagiečiai“. Ketvirta knyga.

Kai sulauЕѕomos visos taisyklД—s.

Darydamas paslaugą savo tėvui, privatus detektyvas Džeksonas Rašas sutinka pagrobti Kristę Kordi iš jos prabangių vestuvių. Vyras privalo sutrukdyti merginai susituokti su apgaviku ir pats nesusižavėti patraukliąja Kriste. Tačiau po dviejų dienų, sprunkant nuo įtartinos Kristės sužadėtinio šeimos, sulaužomos visos taisyklės…

Kristė nė neįtaria, kad jai gresia didžiulis pavojus, o Džeksonas slepia, kas jį siuntė. Ši paslaptis gali viską sugriauti… Nebent mergina sutiks būti saugoma aistringojo detektyvo visą likusį gyvenimą.

Barbara Dunlop

Pavogta nuotaka

Pirmas skyrius

DЕѕeksonas RaЕЎas uЕѕdarД— sunkias metalines duris sukeldamas triukЕЎmД… visame Е iaurД—s rytЕі Ilinojaus pataisos namЕі prieЕЎkambaryje. Vyras trumpam stabtelД—jo, kad apsiprastЕі nepaЕѕДЇstamoje aplinkoje. PradД—jus eiti batЕі kulnai taukЕЎД—jo ДЇ senД… linoleumД…. DЕѕeksonui dingtelД—jo, kad ЕЎiame kalД—jime bЕ«tЕі galima susukti puikЕі filmД…: daug maЕѕЕі betoniniЕі kamerЕі, ДЇkyriai mirksinДЌios lempos, koridoriuose ir kitose pagalbinД—se patalpose aidintys priЕѕiЕ«rД—tojЕі ЕЎЕ«ksniai.

Kolinas RaЕЎas, DЕѕeksono tД—vas, ДЌia kalД—jo jau beveik septyniolika metЕі. Jis buvo investuotojas, iЕЎ partneriЕі nesД…Еѕiningais bЕ«dais pasisavinД™s beveik trisdeЕЎimt penkis milijonus doleriЕі.

Kolinas Rašas buvo sugautas tą dieną, kai jo sūnus šventė tryliktąjį gimtadienį. Viskas vyko labai dramatiškai. Policijos pareigūnai sudrumstė audringą vakarėlį prie namų baseino – svečiai pradėjo klykti ir akimirksniu išsilakstė. Džeksonas iki šiol nepamiršo, kaip didžiulis, dviejų aukštų tortas, puoštas mėlynu ir baltu glajumi bei jo vardu, nukrito ant žemės ir ištiško į gabalus.

IЕЎ pradЕѕiЕі Kolinas atkakliai prisiekinД—jo, jog yra nekaltas. DЕѕeksono motina vertД— sЕ«nЕі dalyvauti teismo procese ir kiekvienД… dienД… tempД— jДЇ ДЇ teismo rЕ«mus. Jie besД…lygiЕЎkai palaikД— KolinД…, taДЌiau to neuЕѕteko. Kolinas buvo pripaЕѕintas kaltu. Pasirodo, jis buvo ne tik patyrД™s investuotojas, bet ir meistriЕЎkas sukДЌius.

Vienas iЕЎ buvusiЕі Kolino klientЕі netgi nusiЕѕudД—. DЕѕeksono tД—vas buvo nuteistas dvideЕЎimДЌiai metЕі kalД—jimo, ir sЕ«nus iki ЕЎiol nД— karto nebuvo jo aplankД™s.

Džeksonas tikėjosi, jog pasimatymų kambaryje kaliniai ir lankytojai bus atskirti medinėmis tvorelėmis, nepralaidaus stiklo sienomis, o kalbėti teks į senovinio telefono ragelį. Todėl nustebo pamatęs erdvų, šviesų kambarį, panašų į vidurinės mokyklos valgyklą. Čia stovėjo daugybė apskritų raudonų stalelių, prie kiekvieno jų – po keturias kėdes. Langai buvo kvadratiniai, grindys – lyg šachmatų lenta. Netoliese vaikštinėjo keli apsaugininkai. Regis, daugelis lankytojų – nuteistųjų šeimynykščiai.

Vyras atsistojo prie vieno staliuko ir pažvelgė į Džeksoną. Šis ne iškart pažino savo tėvą. Kolinas buvo gerokai pasenęs: prie akių matėsi gilios raukšlės, skruostai išbalę ir įdubę. Laikysena – nebe tokia tiesi, plaukai išretėję. Vis dėlto Džeksonas atpažino Koliną, tėvas šypsojosi.

Džeksonas ne. Jis čia atėjo prieš savo valią. Nesuprato, kodėl tėvas taip maldavo jį aplankyti – nuolat siuntinėjo elektroninius laiškus bei žinutes. Džeksonas čia atėjo, kad viskam padarytų galą.

Jis ryЕѕtingai ЕѕengД— prie tД—vo, pasiryЕѕД™s kuo greiДЌiau baigti ЕЎДЇ absurdiЕЎkД… pasimatymД….

– Tėti, – šaltai kreipėsi Džeksonas ir atkišo ranką nenorėdamas apkabinti tėvo. Šiaip ar taip, tai būtų kvaila.

– Labas, sūnau, – jausmingai pasisveikino Kolinas spausdamas sūnui ranką.

DЕѕeksonas nesitikД—jo, jog tД—vas taip susijaudins.

Netrukus jis pastebД—jo prie stalelio sД—dintДЇ nepaЕѕДЇstamД… vyrД…. IЕЎ pradЕѕiЕі pyktelД—jo, taДЌiau netrukus pagavo smalsumas: kas jis toks?

– Džiaugiuosi tave matydama