Tik kelios paslaptys

Wendy S. Marcus

Balzamas

Blaškydamasi tarp košmariškų šeimos reikalų ir daugybės bjaurių vyrų, Roksė patiria vien nesėkmes. Tačiau paslaptingas ir toks žavus naujasis bendradarbis Rajenas Figelšteinas, vadinamas Figu, nepaiso jos siunčiamų įspėjimo ženklų – atvirkščiai, rodo jai dėmesį! Vienišės Roksės širdis pirmą kartą pavojingai suvirpa… tik ar Figas nepaliks jos, išaiškėjus paslaptims?

Apie tai RoksД— nedrДЇsta net svajoti.

Wendy S. Marcus

Tik kelios paslaptys

Pirmas skyrius

– Tik ne Roksė, – sesuo Viktorija Forli iš 5E skyriaus laikėsi savo. Smulkaus sudėjimo brunetė numetė bylą ant seno metalinio stalo. – Ji ne tik viena geriausių slaugių, bet ir artima mano draugė. Aš ja visiškai pasitikiu. Tai kažkoks nesusipratimas.

– Nusiramink, brangioji. – Gydytojas Kailas Karlinskis, jos sužadėtinis, apglėbė jos siaurus petukus savo didžiule ranka. – Mes viską išsiaiškinsime.

Rajenas FigelЕЎteinas, arba tiesiog Figas, ЕЎiД… jaukiД… scenД…, vykstanДЌiД… penktame aukЕЎte esanДЌiame Viktorijos kabinete, stebД—jo iЕЎ tarpdurio. Jis buvo tik stebД—tojas. PaЕЎalinis asmuo naujame savo geriausio draugo gyvenime.

Kailas iЕЎpЕ«tД— akis, priversdamas FigД… sunerimti, ir pridЕ«rД—:

– Be to, mums padės Figas.

– Ooo, ne. – Figas iškėlė abi rankas delnais į viršų. – Kai pakvietei užsukti pažiūrėti, kur dirbi, sakei, jog tai užtruks tik kelias minutes.

Kailas Еѕinojo, kad Figas nemД—go ligoniniЕі. JЕі kvapЕі. GarsЕі. UЕѕdarumo ir netekties skausmo. Jis stengД—si nuslД—pti virpulДЇ.

– Ar gerai jautiesi? – paklausė Kailas, atidžiai žiūrėdamas į draugą, nes pažinojo jį geriau nei kas kitas.

– Taip. – Figas atsistūmė nuo durų staktos ir žengė žingsnį nediduko kabineto vidun. – Tai ką sumanei? – pasiteiravo jis, norėdamas nukreipti dėmesį nuo savęs.

– Tu čia būsi dar savaitę, tiesa? – paklausė Kailas.

– Na, taip.

– Puiku. – Kailas patrynė delnais.

BЕ«tЕі puiku, jei jie abu galД—tЕі iЕЎsprukti iЕЎ ligoninД—s. Nedelsiant. BЕ«tЕі puiku, jei liautЕіsi nuolatiniai motinos skambuДЌiai ir kitos gudrybД—s, reikalaujant jo dД—mesio. BЕ«tЕі puiku bent ЕЎiek tiek susitvarkyti savo gyvenimД…, kuris vis labiau sprЕ«do iЕЎ rankЕі.

– Tu įsidarbinsi čia. Šiame skyriuje.

– Gal tu…

ЕЅodis iЕЎprotД—jai taip ir liko neiЕЎtartas, nes Kailas pertraukД— FigД…:

– Pirma išklausyk mane. – Jis ėmė kalbėti ramiau, kaip visada, kai bandydavo įkalbėti Figą padaryti ką nors tokio, ko šis daryti nenorėdavo. – Tau reikės atsiliepti į telefono skambučius, įleisti ir priimti lankytojus.

– Bet tai ne viskas… – pamėgino įsiterpti Viktorija.

– Taip pat prižiūrėti Roksę ir spintą su narkotinėmis medžiagomis, – skubiai pridūrė Kailas, neleisdamas jai baigti. – Kaskart jai ar kam kitam ją atidarius, jis tau paskambins.

– Tu tikras šaunuolis, – tarė Viktorija ir plačiai nusišypsojo Kailui. Tada atsisuko į Figą. – Imkis šio darbo, – maldaudama ėmė prašyti ji. – Per dieną aš ir taip nusilakstau. Man reikia žmogaus, kuriuo galėčiau pasitikėti ir kuris stebėtų Roksę. Kažkas vyksta. Ji pasidarė išsiblaškiusi ir neatidi. Ir nebe tokia ryžtinga.

AiЕЎkЕ«s narkotikЕі vartojimo Еѕenklai. Figas paЕѕiЕ«rД—jo ДЇ KailД….

Viktorija suprato jo mintДЇ.

– Ji nevartoja narkotikų. Prašau, – ištarė ji ir pažiūrėjo į Figą tokiu žvilgsniu, kokiu žiūri moterys, ryžtingai nusiteikusios nepriimti neigiamo atsakymo.

– Aš kompiuterių specialistas. – Ir velniškai geras. Netgi paklausus. – Turiu darbą.

– Bet tu gali dirbti bet kur, – pasakė Kailas, stengdamasis įsiteikti.

– Nelabai mėgstu ligotus žmones, – prisipažino Figas. Giliai įsirėžusių baimių nebuvo lengva nusikratyti. – Ir nieko neišmanau apie darbą ligoninėje. – Tiesą sakant, mintis, kad tektų čia praleisti net dvylika valandų, jį trikdė ir baugino.

–В