Назад к книге «Meilės terapija» [Amy Andrews]

MeilД—s terapija

Amy Andrews

Balzamas

Slaugytoja Kelė Dankan jau seniai nebesitiki jokių permainų. Bet ligoninėje netikėtai įsidarbina garsus psichologas Sebastianas Volkeris…

Sebas netrunka pastebД—ti, kad graЕѕios KelД—s akys bЕ«na ne tik liЕ«dnos, bet ir aistringos. NusprendД™s ЕЎiek tiek prasiblaЕЎkyti jis pasiЕ«lo jai draugystД™.

Е elmio Sebo glД—bys priverДЌia suspurdД—ti KelД—s ЕЎirdДЇ. Ar vieniЕЎД—s meilД— graЕѕuoliui gydytojui sulauks atsako?

Amy Andrews

MeilД—s terapija

Pirmas skyrius

BЕ«na dienЕі, kai nesinori lipti iЕЎ lovos. Sebastianui Volkeriui ЕЎi diena buvo kaip tik tokia. Kaip budintis policijos tarpininkas jis ЕЎiandien dirbo pirmД… dienД… svetimame nepaЕѕДЇstamos valstijos mieste ir jam teko gerokai nusiplЕ«kti. TikД—josi, kad praleis dienД… tvarkydamas butД…. Bet jo praneЕЎimЕі gaviklis nebuvo jo sД…jungininkas.

DД—kui Dievui, tai nebuvo nuolatinis jo darbas.

Jis prasibrovД— pro daugybД™ pravirЕі dД—ЕѕiЕі, kuriЕі kiekviename kambaryje buvo vis daugiau. BesiblaЕЎkant po neramius svetimus kraЕЎtus, jo daiktai tapo itin brangЕ«s, bet ЕЎiandien jis neturД—jo laiko jais pasidЕѕiaugti.

PaskutinДЇ skrebuДЌio kД…snДЇ Sebastianas nurijo riЕЎdamasis pilkД… plieno atspalvio kaklaraiЕЎtДЇ. Rakinant lauko duris, vД—l supypsД—jo praneЕЎimЕі gaviklis.

Einu. Jau einu.

– Kas nutiko? – pasiteiravo Sebastianas po penkiolikos minučių, priėjęs prie būrin susispietusių policininkų, prieš tai trumpai parodęs atitinkamą dokumentą jų vadovui.

– Šoklė. Su ginklu. Nojelenė. Visą laiką tyli. Su mumis kalbėti atsisakė. Sakė, kalbėsis tik su Kele Dankan.

Segdamasis jam iЕЎtiestД… neperЕЎaunamД… liemenД™ Sebastianas girdД—jo iЕЎ visЕі pusiЕі sklindanДЌius aikДЌiojimus.

– Kas toji Kelė Dankan?

– Slaugytoja, dirba su psichikos ligoniais. Tikra rakštis subinėje.

Sebastianas linktelД—jo galva.

– Kai ateis, įleiskit, o aš dabar šnektelėsiu su Nojelene.

– Kele, tau skambina pirmąja linija.

Džeraldina Rasel, vyriausioji socialinė darbuotoja ir Džembelyno bendruomenės centro direktorė, ištiesė Kelei ragelį, kurį teko padėti jai ant peties, nes ši vienoje rankoje laikė šūsnį popierių, o kitoje – pranešimų gaviklį.

KelД— kilstelД—jo petДЇ ir priglaudД— ragelДЇ prie ausies.

– Klausau, – tarė ji.

DЕѕerД— matД—, kaip jos draugД— porД… kartЕі linktelД—jo galva ir tada atsakД—:

– Būsiu po penkiolikos minučių.

KelД— nuleido petДЇ, ir DЕѕerД— padД—jo ragelДЇ. Ji kilstelД—jo iЕЎpuoselД—tД… antakДЇ.

– Kur būsi po penkiolikos minučių?

– Ant Grėjaus tilto. Sako, Nojelenė Saiks ketina šokti žemyn. Ji reikalauja manęs, – ramiai pasakė ji mesdama dokumentus ant nukrauto stalo, nors žinojo, kad Džerę tai siutina.

– O ne. – Džerė taip smarkiai papurtė galvą, kad susiūbavo jos įspūdingos krūtys.

KelД— ЕЎyptelД—jo. DЕѕerД— buvo apkЕ«ni aborigenД—, kurios ДЇspЕ«dinga iЕЎvaizda neleido abejoti jos autoritetu. JД… supykdyti buvo beveik neДЇmanoma, ir tik visiЕЎkas kvailys galД—jo nepastebД—ti, kad po jos plaДЌiais ДЇspЕ«dingais genties simboliais iЕЎmargintais drabuЕѕiais slypi jautri didmiesДЌio tarnautoja.

– Tai Nojelenė, Džere. Nojelenė. Atrodo, ji ketina nušokti nuo tilto. Matyt, nepavyksta jos prakalbinti. Ji reikalauja iškviesti mane.

– Ne. Tik ne tas tiltas. Tik ne šiandien.

KelД— nusiЕЎypsojo savo draugei ir kolegei, su kuria dirbo jau deЕЎimt metЕі ir kuri norД—jo jД… apsaugoti.

– Taip.

– Važiuosiu aš. Aš viską sutvarkysiu.

KelД— papurtД— galvД….

– Ji reikalauja manęs.

– Ne.

KelД— paД—mД— nuo stalo raktus.

– Viskas bus gerai.

– Kele Dankan, jei išeisi pro šias duris, aš tave atleisiu.

KelД— ЕЎyptelД—jo ir ЕѕvilgterД—jo pro petДЇ.

– Cha! Jau seniai žadi tai padaryti.

Abi Еѕinojo, kad jiems nuolat trЕ«ksta darbuotojЕі ir kad priimtЕі visus geros valios Еѕmones, jei tokiЕі atsirastЕі.

O KelД— Dankan iЕЎmanД— savo darbД…, netgi labai gerai.

KelД— prunkЕЎtelД—jo ir ДЇsirД—mД— ДЇ ЕЎlaunis, ДЇdД—miai ЕѕiЕ«rД—dama ДЇ ДЇkyruolДЇ, kurio vardД…, s