MeilД— neperkama
Sharon Kendrick
JausmЕі egzotika
Valytoja tampa milijardieriaus meiluЕѕe!
Kad atsikratytЕі jДЇ medЕѕiojanДЌiЕі ДЇkyriЕі moterЕі, milijardierius SalvatorД— Kardinis impulsyviai papraЕЎo smulkutД—s savo kabineto valytojos apsimesti jo meiluЕѕe.
Džesika nenori sutikti, bet kas galėtų atsispirti tokiam neįtikėtinai patraukliam ir valdingam vyrui? Jo pavardė mirga turtingiausiųjų sąrašuose, o ji priversta suktis dviejuose darbuose, kad išgyventų. Vis dėlto Džesika kai ko nenumatė…
Sharon Kendrick
MeilД— neperkama
PIRMAS SKYRIUS
– Madonna mia!
ЕЅodЕѕiai buvo aitrЕ«s kaip Sicilijos citrinos ir sodrЕ«s lyg vynas, bet DЕѕesika nД— nepakД—lД— galvos. Dar reikД—jo iЕЎvalyti viso aukЕЎto grindis ir virЕЎininko drabuЕѕinД™, tik tada ji galД—s eiti namo. Be to, dairymasis ДЇ SalvatorД™ tik blaЕЎko dД—mesДЇ. Mergina vД—l Д—mД— sukti ratus po grindis skuduru apmuturiuotu ЕЎepeДЌiu.
– Kas toms moterims? – Salvatorė niršo ir prisimerkė, nes kamputyje besidarbuojanti figūrėlė neatsakė. – Džesika?
Klausimas nuskambėjo aštriai tarsi šūvis, – įtemptas, piktas ir besąlygiškas; pakėlusi galvą Džesika pažvelgė į vyrą, kuris jį paleido, ji sutelkė visą valią, kad pasipriešintų jo patrauklumo skleidžiamiems kerams, nors tai buvo lengviau pasakyti, nei padaryti.
Netgi ji su savo menkute patirtimi pripažino, kad tokį vyrą sutiksi ne kiekvieną dieną. Galbūt tai ir paaiškina jo aroganciją bei karštakošiškumą. Salvatorė Kardinis – galingosios Kardinių šeimos galva. Valdingas gražuolis ir beveik visų Londono moterų numylėtinis, jei tikėti kitų darbuotojų nešiojamais gandais.
– Klausau, viršininke, – ramiai atsiliepė ji, nors nebuvo lengva, kai jis įbedė į ją įdėmų ir bauginantį žvilgsnį.
– Nejau negirdėjai, kad su tavimi kalbu?
DЕѕesika panardino ЕЎepetДЇ ДЇ kibirД… ir nurijo seiles.
– Tiesą sakant, ne. Maniau, kad kalbatės su savimi.
Vyras nutvilkД— jД… piktu Еѕvilgsniu.
– Neturiu įpratimo kalbėtis su savimi, – lediniu balsu atkirto jis su akcentu, tačiau nepriekaištinga anglų kalba. – Tiesiog išreiškiau savo pyktį, ir, jei būtum bent kiek įžvalgesnė, būtum susigaudžiusi.
Viso ЕЎio pareiЕЎkimo potekstД— tokia, kad, jei ji bЕ«tЕі ДЇЕѕvalgesnД—, tai neplautЕі grindЕі jo kabinete.
TaДЌiau per pastaruosius mД—nesius nuo tos akimirkos, kai ДЇtakingasis KardiniЕі industrijos savininkas atskrido iЕЎ gimtosios Sicilijos, DЕѕesika iЕЎmoko iЕЎmintingai prisitaikyti prie jo nuotaikos svyravimЕі. Jei ponas Kardinis pageidauja su ja kalbД—tis, tekalba iki soties. Ji pabaigs tvarkytis vД—liau. RizikuotЕі, jei pabandytЕі ignoruoti tokДЇ svarbЕі asmenДЇ!
– Atleiskite, viršininke, – ramiai atsakė Džesika. – Ar galėčiau kuo nors padėti?
– Abejoju. – Salvatorė niūriai pažvelgė į kompiuterio ekraną. – Šįvakar esu kviečiamas dalykinės vakarienės.
– Kaip malonu.
PasukД™s tamsiaplaukД™ galvД… nuo ekrano, jis ЕЎaltai jД… nuЕѕvelgД—.
– Ne, nemalonu, – sarkastiškai nusišaipė jis. – Kodėl jūs, anglai, visada viską apibūdinate šiuo žodžiu? Aš tiesiog privalau ten nueiti. Bus naudinga pabendrauti su tais žmonėmis.
DЕѕesika ЕѕiЕ«rД—jo ДЇ jДЇ sutrikusi.
– Tada tikrai nesuprantu, kokia problema.
– Problema ta… – Salvatorė dar sykį perskaitė elektroninę žinutę ir niekinamai išsiviepė, – kad vyras, su kuriuo turiu verslo reikalų, yra vedęs. Įkyroką žmoną. O toji turi draugių. Daugybę draugių! Emė nekantrauja su tavimi pasimatyti, – perskaitė jis. – Jos draugės – taip pat. Nepatikėsi, kokios jos gražuolės! Nesijaudink, Salvatore, nepraeis nė metai, ir mes supiršime tave su kokia nors angle!
– O kas čia bloga? – droviai paklausė Džesika ir nustebo pajutusi dilgtelint pavydą.
SalvatorД— paЕЎaipiai nusijuokД—.
– Kodėl žmonėms taip patinka kištis? Ir kodėl, po galais, jiems atrodo, kad man reikia žmonos?
DЕѕesika gЕ«ЕѕtelД—jo peДЌiais. Jai neatrodД—, kad jam iЕЎties norisi iЕЎgirs