Назад к книге «Kito karto gali ir nebūti» [Sarah Morgan, Сара Морган]

Kito karto gali ir nebЕ«ti

Sarah Morgan

JausmЕі egzotika

Savo sielД… ir ЕЎirdДЇ ji patikД—jo didЕѕiausiam prieЕЎui

Nors Stefanas Ziakas yra nekenДЌiamiausias jos tД—vo verslo varЕѕovas, ЕЎalia jo vienintelio Selena Antaks pasijunta esanti tikra moteris. TodД—l, nusprendusi pradД—ti savarankiЕЎkД… gyvenimД…, sumanioji Selena kreipiasi pagalbos bЕ«tent ДЇ StefanД….

Tik beЕЎirdis magnatas visai nepanaЕЎus ДЇ gerД…jДЇ riterДЇ, kokДЇ ji prisimena iЕЎ praeities. Per kelias dienas suvedЕѕiota, ДЇviliota ДЇ lovД… ir iЕЎduota, Selena suvokia, kad uЕѕ StefanД… blogesnis gali bЕ«ti tik velnias.

Sarah Morgan

Kito karto gali ir nebЕ«ti

Pirmas skyrius

– Niekas tau pinigų neskolins, Selena. Visi per daug bijo tavo tėvo.

– Ne visi. – Selena prisėdo ant lovos ir paglostė motinai plaukus, reguliariai prižiūrimus kirpėjų, kad sudarytų pasiturimo gyvenimo regimybę. – Nesirūpink. Aš tave iš čia išvešiu.

Motina gulД—jo nejudД—dama. Nors Selena pasakД— iЕЎveЕЎianti iЕЎ ДЌia, abi Еѕinojo, kad ji turД—jo omenyje iЕЎ jo namЕі.

– Ne tu, o aš tau turėčiau tai sakyti. Man seniai reikėjo iškeliauti. Kai pirmą kartą pamačiau tavo tėvą, jis buvo toks žavingas. Moterys neatplėšdavo nuo jo akių, bet jis žiūrėjo tik į mane. Ar patyrei tokį jausmą?

Selena Еѕiojosi sakyti, kad tai neДЇmanoma gyvenant ЕЎioje saloje tarsi spД…stuose beveik visД… gyvenimД…, bet tokiais ЕѕodЕѕiais tik dar labiau ДЇskaudintЕі motinД….

– Numanau, kad jausmas turėjo būti malonus. Jis buvo turtingas ir įžymus.

Ji pasistengs iЕЎvengti tokios klaidos. Neleis sau ДЇsimylД—ti, neДЇvertinusi mylimojo bЕ«do.

– Kvaila kalbėti apie pasitraukimą, nes abi žinome, kad jis mūsų nepaleis. Žmonėms atrodome ideali šeima. Jis niekam neleis griauti šio įvaizdžio.

Motina pasivertД— ant ЕЎono ir nusisuko ДЇ sienД….

SelenД… apД—mД— neviltis. JautД—si taip, tarsi stebД—tЕі pasroviui vД—jo ir bangЕі neЕЎamД… plaustД… ir iЕЎsigelbД—ti nД— nebandanДЌius jo keleivius.

– Jam nieko neprasitarsime. Tai bus mūsų vienų sprendimas. Tik mūsų. Tegu visi sužino, kad mūsų šeimos iš tikrųjų nė nebuvo.

Motina nieko neatsakД—, bet Selena dД—l to nenustebo. Abi taip ilgai slД—gД— jos tД—vo diktatas ir kontrolД—, kad Selena pamirЕЎo, jog gali bЕ«ti ir kitaip.

Nors vasaros oras buvo nepakeliamai tvankus, o tvirtovД™ primenanДЌiuose jЕі namuose nebuvo oro kondicionieriЕі, merginД… iki pat kaulЕі nukrД—tД— ЕЎaltas drebulys.

Kiek metų reikia nugyventi, klausė ji savęs, kad prarastum viltį, jog verta pakovoti už savo gyvenimą? Per kiek laiko viltis virsta bejėgiškumu, pyktis – susitaikymu, o išvarginta dvasia galutinai užgęsta? Kiek laiko turėjo praeiti, kad ir ji, užuot gulėjusi veidu į sieną, pagaliau ryžtųsi atsistoti ir pripažinti tiesą?

SaulД—s ЕЎviesa iЕЎ nuostabiai giedro dangaus ЕѕaiЕѕaravo ne tik VidurЕѕemio jЕ«roje, bet prasiskverbusi pro uЕѕuolaidas, dengianДЌias vienintelДЇ nedidelio miegamojo langД…, nuЕЎvietД— ir tamsЕі kambarДЇ.

Dauguma ЕѕmoniЕі Graikijos salose jautД—si kaip rojuje. Gal kai kuriose taip ir buvo. Selena to neЕѕinojo. Jai buvo paЕѕДЇstama tik ЕЎi Antakso sala, kuri visiЕЎkai nepanaЕЎi ДЇ rojЕі. Atkirsta nuo kitЕі grД—smingomis jЕ«ros platybД—mis ir uolЕі, kurios atbaidydavo laivus pabaisiЕЎkais nasrais ir Еѕmogaus, kuriam jos priklausД—, atgrasia reputacija, ЕЎi sala priminД— labiau pragarД… nei dangЕі.

Selena uЕѕklojo antklode liesus motinos peДЌius.

– Aš pati viską sutvarkysiu.

IЕЎgirdusi ЕЎiuos ЕѕodЕѕius motina atgijo.

– Pasistenk jo nesupykdyti.

Е ДЇ perspД—jimД… ji girdД—jo nesuskaiДЌiuojamД… daugybД™ kartЕі.

VisД… gyvenimД… praleido vaikЕЎДЌiodama aplink tД… pikДЌiurnД… ant pirЕЎtЕі galЕі.

– Negalima gyventi vis baiminantis pasakyti ar padaryti ką nors tokio, kas jam nepatiks. – Selena pasižiūrėjo į motiną ir jai pasidarė liūdna. Kadaise ši moteris, buvusi gražuolė, šviesiais plaukais ir šiaurietišku grožiu patraukė turtingo širdžių ėdiko