Назад к книге «Dėmesio centre» [Эбби Грин]

DД—mesio centre

Abby Green

JausmЕі egzotikaKraujo broliai #3

Trijų knygų serija „Kraujo broliai“. Trečia knyga.

Ar ЕѕavЕіjДЇ milijardieriЕі CezarДЇ Da SilvД… galima iЕЎbraukti iЕЎ geidЕѕiamiausiЕі viengungiЕі sД…raЕЎo?

Atsiskyrėlis Cezaris Da Silva – pirmuosiuose laikraščių puslapiuose! Į dienos šviesą iškyla ne tik jo šeimos paslaptys – Da Silva pričiumpamas besibučiuojantis su garsia aktore Lekse Anderson.

VieЕЎumos vengiantis vyras mergindamas LeksД™ sulauЕѕД— savo paties taisykles. Patikimi ЕЎaltiniai teigia, jog nuostabЕ«s pasimatymai su juo panelei Anderson padeda uЕѕmirЕЎti buvusДЇ meiluЕѕДЇ, sudauЕѕiusДЇ jai ЕЎirdДЇ. Net jei tai laikina, ЕЎiam romanui lemta sudrebinti pasaulДЇ!

ABBY GREEN

DД—mesio centre

Prologas

Cezaris da Silva nenorД—jo sau pripaЕѕinti, kad ЕЎi vieta jДЇ kaip nors veikia, taДЌiau dabar, stovД—damas prie kapo, vyras kone suakmenД—jo. Jis dar kartД… savД™s klausД—, kuriЕі galЕі atsitrenkД—. Tada pirЕЎtais paglostД— maЕѕД… aksominДЇ maiЕЎelДЇ, kurДЇ laikД— rankoje.

Da Silva ciniЕЎkai ЕЎypsojosi. Kas bЕ«tЕі pagalvojД™s, kad jis, trisdeЕЎimt septyneriЕі metЕі vyras, vis dar pasiduoda norams ir sentimentams? Juk paprastai Cezaris elgiasi racionaliai ir apgalvotai.

Dauguma ЕѕmoniЕі pasitraukД— nuo kapo ir kiЕ«tino link ЕѕaliЕі kalvynЕі. Е ias kalnЕі kapines AtД—nuose supo daugybД— puoЕЎniЕі, nedidelius mauzoliejus primenanДЌiЕі akmeniniЕі luitЕі. Regis, ДЌionykЕЎtД™ Graikijos karЕЎДЌiЕі kamuojamД… ЕѕalumД… daЕѕnai maitino lietaus vandenys.

Prie kapo teliko stovėti dviese. Abu aukšti, panašaus ūgio, tamsiaplaukiai. Vieno jų plaukai vis dėlto šiek tiek tamsesni, trumpesni. Abiejų vyrų, kaip ir Cezario, pečiai platūs, kūnas – tvirtas.

Be abejonės, visi trys panašūs. Cezaris – netikras tųdviejų brolis. Tik jie apie tai nė nenumanė. Cezaris regėjo, kaip vienas jų uždeda ranką kitam ant peties. Tai Rafaelis Falkonė ir Aleksis Christakas. Visi trys broliai turėjo vieną motiną, tačiau buvo nuo skirtingų vyrų.

AnksДЌiau Cezaris manД—, kad susidЕ«rД™s su ЕЎeima, kurios iЕЎsiЕѕadД—jo, smarkiai nirЕЎ, taДЌiau dabar jautД— gelianДЌiД… tuЕЎtumД…. Rafaelis ir Aleksis ЕЎnabЕѕdД—damiesi priД—jo prie Cezario. Jis nugirdo jaunesniojo brolio replikД…:

– Nejaugi negalėjo surengti padorių laidotuvių?

Falkonė reagavo vangiai – viso labo šyptelėjo, Christakas atsakė tuo pačiu.

Tuštumos jausmas atlėgo – Cezaris tikrai įtūžo. Tik tai buvo kitoks pyktis. Rafaelis ir Aleksis juokavo, linksminosi tiesiog prie motinos kapo. Bet nuo kada Cezariui parūpo moteris, kuri jį trejų metų paliko likimo valiai?

Siusdamas dД—l tokio broliЕі elgesio, Cezaris pajudД—jo iЕЎ vietos. FalkonД— pakД—lД— akis, nutilo, uЕѕgniauЕѕД— ЕЎypsenД…. ЕЅvilgsniu tyrД— nepaЕѕДЇstamД…jДЇ. Cezaris varstД— akimis brolДЇ. FalkonД— sustingo.

Jis dirstelėjo į jaunesnįjį brolį, Cezaris pastebėjo, kad abu paveldėjo dailias, tačiau klastingas žalias akis – tokias turėjo ir jų motina.

– Kuo galime padėti? – šaltai pasiteiravo Rafaelis.

Da Silva nuЕѕvelgД— abu vyrus, tada dirstelД—jo ДЇ motinos kapД…. Vaipydamasis paklausД—:

– Ar mūsų yra ir daugiau?

Falkonė ir Christakas susižvalgė – Aleksis susiraukė ir stebėdamasis perklausė:

– Mūsų? Apie ką kalbi?

Cezaris, uЕѕgniauЕѕdamas tikruosius jausmus, grД—smingu balsu tarД—:

– Neprisimeni, ką?

Aleksis nustėro – taigi praeities nepamiršo. Cezario kūnas įsitempė ir tai jam nė kiek nepatiko. Jis išpūtė žalias akis. Išbalo.

Tada tyliai, bet rЕ«sДЌiai praЕЎneko:

– Ji atsivedė tave į mano namus – buvai kokių trejų metų, aš – beveik septynerių. Norėjo mane pasiimti, tačiau atsisakiau. Juk kartą mane jau paliko.

FalkonД— kimiu balsu sududeno:

– Kas tu esi?

Cezaris nusiЕЎypsojo, taДЌiau Rafaelis nД— nepastebД—jo.

– Tavo vyresnysis brolis – pusiau brolis. Cezaris da Silva. Atėjau pagerbti moters, kuri davė man gyvybę… nors ji to nenusipelnė. Norė