Назад к книге «Keršto spąstuose» [Шэрон Кендрик, Sharon Kendrick]

KerЕЎto spД…stuose

Sharon Kendrick

JausmЕі egzotika

Tik meilД— ДЇveikia visas kliЕ«tis.

Kadaise Lukas Sarantosas dirbo vieno iš turtingiausių pasaulio žmonių asmens sargybiniu. Dabar jis yra griežtas kompanijos prezidentas, pats turintis apsaugininkų. O naujausias Luko pirkinys pagaliau leis jam atsikeršyti Džesikai Kartrait – vienintelei moteriai, kuri jį atstūmė.

Anksčiau Džesika buvo ne jo nosiai, o šiandien ji Luko prabangių juvelyrinių dirbinių kompanijos veidas. Galėdamas vadovauti Džesikai, jis mėgaujasi kiekviena akimirka! Kol priblėsusios jų ankstesnių santykių žarijos vėl įžiebia ugnį ir Lukas ima kai ką suprasti. Ši mergina – pats vertingiausias jo kolekcijos brangakmenis…

Sharon Kendrick

KerЕЎto spД…stuose

Pirmas skyrius

KaЕѕkas buvo ne taip. DЕѕesika pajuto tai vos tik ДЇЕѕengusi ДЇ pastatД…. Ore tvyrojo laukimo ir jaudulio nuotaika. Tarsi pasikeitimas bЕ«tЕі fizinis.

DЕѕesikos gerklД™ suspaudД— baimД—. Nes ЕѕmonД—ms nepatiko pokyДЌiai. Nors tai buvo beveik vienintelis tikras dalykas gyvenime, niekas jЕі nelaukД—. O ji juk buvo iЕЎ tЕі, kurie visa ЕЎirdimi nekentД— pasikeitimЕі.

Išoriškai pagrindinis prabangių juvelyrinių dirbinių parduotuvių tinklo biuras atrodė taip pat. Tos pačios minkštos sofos, kvapios žvakės ir tviskantys sietynai. Tie patys plakatai su spindinčiais papuošalais, paguldytais tamsaus aksomo klostėse. Ant sienų kabėjo akį traukiančios nuotraukos, kuriose moterys svajingai žvelgė į sužadėtuvių žiedus, o beprotiškai patrauklūs sužadėtiniai neatitraukė akių nuo jų pačių. Čia kabėjo net plakatas su pačia Džesika, kuriame ji stovėjo atsirėmusi į sieną jūros fone ir mąsliai žvelgė į tolį, o jos riešą puošė įspūdingas laikrodis iš platinos. Džesikos žvilgsnis trumpam užkliuvo už šio plakato. Bet kas į jį pažvelgęs pamanytų, kad sniego baltumo palaidinukę vilkinčios ir glotnius plaukus į uodegėlę susirišusios moters gyvenimas – puikus ir ramus. Ji ironiškai šyptelėjo. Kaip klydo tie, kurie sakė, kad kamera niekada nemeluoja.

ЕЅvilgtelД—jusi ДЇ savo blyЕЎkios odos batus, kuriems pavyko atlaikyti kelionД™ iЕЎ Kornvalio sausiems, DЕѕesika priД—jo prie priimamojo sekretorД—s, dД—vinДЌios naujД… palaidinД™ gilia iЕЎkirpte, lankytojЕі akims atverianДЌiД… jos pЕ«psanДЌiД… krЕ«tinД™. DЕѕesika sumirksД—jo. UЕѕuodД— naujЕі baldЕі kvapД…, susimaiЕЎiusДЇ su gardenijЕі aromatu, sklindanДЌiu nuo deganДЌiЕі ЕѕvakiЕі. Net ir didЕѕiulД— roЕѕiЕі puokЕЎtД— ant puoЕЎnaus stiklinio stalo atrodД— kitaip.

– Labas, Siuze, – pasisveikino Džesika ir pasilenkė pauostyti rožę, kuri, pasirodo, visiškai nekvepėjo. – Man paskirtas susitikimas trečią valandą.

SiuzД— paЕѕvelgД— ДЇ savo kompiuterio ekranД… ir nusiЕЎypsojo.

– Taip, tikrai taip. Malonu tave matyti, Džesika.

– Man irgi smagu čia būti, – tarstelėjo Džesika, nors tai nebuvo tiesa. Mergina, visa esybe pasinėrusi į gyvenimą kaime, į Londoną atvykdavo tik tada, kai tai būdavo būtina. O šiandien kaip tik tokia diena – į susitikimą ją pakvietė mįslingu elektroniniu laišku, kuris sukėlė daugiau klausimų, nei davė atsakymų. Todėl jautėsi šiek tiek sutrikusi. Būtent todėl nusimetė džinsus ir megztinį ir stovėjo priimamajame apsirengusi savo miesto drabužius ir santūriai šypsodamasi, kaip iš jos buvo tikimasi. Ir nors viduje širdis plyšo dėl to, kad Hana išvyko… ką gi, netrukus išmoks su tuo susitvarkyti. Gyvenime buvo tekę tvarkytis ir su baisesniais dalykais.

Nuo lietpalДЌio nusibraukusi kelis lietaus laЕЎelius DЕѕesika paЕЎnibЕѕdomis paklausД—:

– Gal tu žinai, kas čia vyksta? Kodėl mane staiga iškvietė, jei fotografuotis naujam katalogui turiu pradėti tik vasaros pradžioje?

SiuzД— apsidairД— kaip Еѕmogus, matД™s per daug filmЕі apie ЕЎnipus.

– Iš tikrųjų žinau, – Siuzė trumpam stabtelėjo. – Turime naują bosą.

DЕѕesika vis dar ЕЎypsojosi.

– Tikrai? Pirmą kartą apie tai gir