Kai vienos nakties per maЕѕa
Wendy S. Marcus
Balzamas
Slaugytoja Elė Foršei nusprendė: nevykusius pasimatymus iškeis į beprotiškus pasilinksminimus su draugėmis. Tačiau su merginomis aptarinėdama vyrą, kurio turėtų nekęsti, – velnioniškai patrauklų gydytoją Džeredą Pedžetą, savo siaubui įsitikina, kad negali jam atsispirti! Elė turi vienintelę išeitį: praleisti su juo karštą naktį ir taip baigti šią istoriją.
Wendy S. Marcus
Kai vienos nakties per maЕѕa
Pirmas skyrius
LigoninД—s slaugytoja Elison ForЕЎei ЕѕvilgtelД—jo ДЇ laikrodДЇ, kabantДЇ ant baltutД—lД—s personalo kabineto sienos Skubios pagalbos skyriuje, ir pagalvojo, kaip gerai bЕ«tЕі gebД—ti pagreitinti laikД… vienu pirЕЎtЕі spragtelД—jimu. Tuomet aЕЎtuonios valandos ir ЕЎeЕЎios minutД—s, likusios dirbti per paskutiniД…jД… gydytojo DЕѕeredo PedЕѕeto pamainД…, iЕЎnyktЕі akimirksniu.
Kaip ir jis pats.
Aleliuja!
ElД—s galvoje garsiai uЕѕdainavД™ sopranЕі balsai ir jЕі privatus koncertas netikД—tai nutilo, kai atsidarД— durys ir iЕЎ koridoriaus ataidД—jo balsЕі klegesys, nuslopinД™s visД… dЕѕiaugsmД….
ElД— susigЕ«ЕѕД—, ДЇsmeigД— akis ДЇ atverstД… paciento kortelД™ ant apskrito stalo ir pamД—gino susikaupti skaitydama maЕѕosios MolД—s Dokins, pirmosios to vakaro pacientД—s, duomenis. Е i trejЕі metЕі neklauЕѕada ЕЎviesiais plaukais ir mД—lynomis akimis bandД— ДЇkД…sti priimamojo slaugytojai ir ДЇspyrД— Elei, kuri rengД—si apЕѕiЕ«rД—ti suЕѕeistД… mergytД—s kojos nykЕЎtДЇ. Tada pasirodД— gydytojas PedЕѕetas, pagyrД— MolД—s roЕѕine spalva nudaЕѕytus kojЕі nagelius, dailias auksines grandinД—les ant kulkЕЎnies ir rieЕЎo, ir tatuiruotД™ su princesД—s atvaizdu jai ant rankos. Per keletД… minuДЌiЕі jis suЕѕavД—jo maЕѕД…jД… pacientД™, ir ЕЎi ramiai leido nuauti basutД™, o tai tik patvirtino ElД—s ДЇtarimus. NД— viena moteris, nesvarbu kokio amЕѕiaus, neДЇstengia atsispirti to vyro Еѕavesiui.
Jei tik bЕ«tЕі vakcina, galinti apsaugoti nuo jo, ElД— nedvejodama papraЕЎytЕі dvigubos dozД—s.
Džeredo artėjimą visuomet pajusdavo iš švelnaus oro dvelksmo, panašaus į elektrostatinę trauką, dėl kurios Elės plaukeliai ant rankų pasišiaušdavo ir pakrypdavo į gydytojo pusę, širdis imdavo greičiau plakti, o jiedviem kalbant – jei tik būdavo vienu du – užimdavo kvapą. Akies krašteliu ji pamatė Džeredą, vilkintį mėlyną gydytojo uniformą ir avintį raudonas gumines gydytojo klumpes. Jis pritraukė kėdę prie Elės, atsisėdo ir palietė delnu jos ranką. Aišku, tyčia, žaltys.
– Ėmei manęs vengti, – ištarė gydytojas Pedžetas.
– Ar tu ne pernelyg geros nuomonės apie save? – atkirto Elė, nors ir žinojo, jog jis teisus.
– Pirmadienį išvykstu.
Puiku! Pagaliau! Jo pasirodymas prieЕЎ tris mД—nesius ДЇsuko ElД—s gyvenimД… ДЇ neramЕі verpetД…. Dabar, kai laikinas paskyrimas baigiasi ir DЕѕeredas rengiasi iЕЎvykti, ElД— galД—s grДЇЕѕti ДЇ ДЇprastas vД—Еѕes, daugiau jis jos ДЇkyriai nebeerzins nei darbe, nei atsitiktinai sutikД™s laisvomis dienomis. Abejingai mostelД—jusi ranka, ElД— atsakД—:
– Tu čia ar kitur, gyvas ar miręs – man vis tiek.
– Kas tau, Katyte Ele? – paklausė jis ir čiupo jos rašiklį. – Juk žinai, kad kalbi netiesą.
– Įkyrėjai kaip rakštis užpakalyje, – atšovė Elė šnairuodama į jį. – Be to, puikiai žinai, jog nemėgstu, kai mane šitaip vadini.
– Aha, – tarstelėjo Džeredas, jo skaidrios žalios akys žaismingai žybtelėjo ir veide pasirodė gundanti tobula šypsena ir skruostų duobutės, kankinusios Elę sapnuose. Džeredas atsilošė ir tebelaikydamas Elės rašiklį sunėrė savo ilgus pirštus už galvos. – Štai todėl man taip linksma.
Ji pamД—gino pagriebti raЕЎiklДЇ, stengdamasi nesuЕЎiauЕЎti jo dailiai suЕЎukuotЕі tamsiЕі plaukЕі. DЕѕeredas iЕЎkД—lД— rankД…, kad ElД— nepasiektЕі, Еѕvilgsniu kviesdamas prieiti artyn.
ElД— nejudД—jo.
DЕѕeredas numetД— raЕЎiklДЇ ant stalo.
– Girdėjau, jog šįvakar einate švęsti mano išvykimo, – pasakė Džeredas nepaminėdamas, kad jo niekas nekvietė.
ElД— pa