Derybos su bosu
Barbara Dunlop
AistraДЊikagieДЌiai #3
Keturių knygų serija „Čikagiečiai“. Trečia knyga.
Nes visi turi silpnybių…
Daugybę metų Takas Takeris gyveno nerūpestingą milijardieriaus gyvenimą. Staiga, dingus broliui, Takas priverstas perimti šeimos verslo valdymą. Jis žino, ką turi daryti ir ko jam reikia. Tačiau priversti bendradarbiauti atsidavusią jo brolio padėjėją gana sudėtinga. Amberė Boven – protinga, seksuali ir pasiryžusi laikyti informaciją apie jo brolį paslaptyje. Bet visi turi silpnybių… Takas neketina prarasti šeimos turtų ir atsisakyti progos sugundyti Amberę. Ji įtraukiama į sudėtingas derybas.
Barbara Dunlop
Derybos su bosu
Pirmas skyrius
Šeštadienio vakaras Lorensui Takeriui – Takui – baigėsi anksti. Pasimatymas nenusisekė.
Jos vardas buvo Felisitė. Jos šypsena buvo ryški, plaukai – saulės šviesumo, figūra galėtų sustabdyti lekiantį automobilį, o intelektas prilygo basethaundo[1 - Basethaundas – trumpakojų šunų veislė. (Čia ir toliau – vert. pastabos).]. Taip pat jai buvo būdingas rėksmingas ir ištęstas pokalbio stilius, ji buvo kategoriškai nusiteikusi prieš finansuojamus vaikų darželius ir komandinį vaikų sportą. Be to, jai nepatiko Bulsai[2 - Čikagos „Bulls“ (angl. Chicago Bulls) – NBA Rytų konferencijos Vidurio pogrupio krepšinio komanda iš Čikagos.]. Koks save gerbiantis čikagietis galėjo nekęsti Bulsų? Tai buvo nelojalu.
Jiems suvalgius desertus, Takas pasijuto pavargД™s nuo nesibaigianДЌiЕі jos pamokymЕі. Jis nusprendД—, kad gyvenimas per trumpas, todД—l iЕЎleido jД… prie namЕі ir trumpai pabuДЌiavo atsisveikindamas.
Dabar jis ДЇД—jo ДЇ prabangЕі TakeriЕі ЕЎeimai priklausanДЌio namo fojД—, galvodamas apie sekmadienio rytД…, kai susitiks su savo draugu Е einu Kolbornu Еѕaisti krepЕЎinio.
– Tai labai nerūpestinga, – iš bibliotekos pasigirdo piktas tėvo, Džeimisono Takerio, balsas.
– Nesakau, kad bus lengva, – tarė vyresnysis Tako brolis Diksonas iš pykčio įtemptu balsu.
Jie abu vadovavo daugiataučiam šeimyniniam konglomeratui – Takerio krovinių gabenimo įmonei – ir buvo neįprasta, kad ginčijosi.
– Per silpnai pasakyta, – tarė Džeimisonas. – Kas galėtų įsikišti? Mano rankos surištos. Bet neketinu siųsti į Antverpeną kokio jauniklio.
– Eksploatacijos vadovas nėra jauniklis.
– Atstovauti įmonei turi viceprezidentas. Tai turi padaryti tu.
– Tada nusiųsk Taką.
– Taką? – nusišaipė Džeimisonas.
Panieka tД—vo balse neturД—jo erzinti Tako, bet suerzino. Net po ЕЎitiek metЕі jis jautД— nuoskaudД… dД—l nuolatinio tД—vo nepasitikД—jimo ir nepagarbos.
– Juk jis – viceprezidentas, – tarė Diksonas.
– Tai tik pavadinimas. Vargu…
– Tėti…
– Ką „tėti“? Juk žinai savo brolio ydas taip pat gerai, kaip ir aš. Nori išeiti ilgalaikių atostogų būtent dabar?
– Ne aš pasirinkau šį laiką.
DЕѕeimisono balsas ЕЎiek tiek nurimo.
– Ji niekingai su tavimi pasielgė, sūnau. Visi tai žino.
– Mano žmona po dešimties metų išdavė visas priesaikas, duotas vienas kitam. Ar bent įsivaizduoji, kaip jaučiuosi?
Takas pajuto uЕѕuojautД… Diksonui. Buvo praД—jД™ keli siaubingi mД—nesiai nuo tada, kai Diksonas uЕѕtiko KasandrД… su kitu vyru. Е ios savaitД—s pradЕѕioje atkeliavo galutiniai skyrybЕі dokumentai. Diksonas daug apie juos nekalbД—jo. TiesД… sakant, jis buvo neДЇprastai tylus.
– Pyksti ir tai normalu. Bet skyrybų byloje laimėjai: dėl priešvedybinės sutarties ji liko beveik be nieko.
Diksono balsas atrodД— bejausmis.
– Tu viską matuoji tik pinigais.
– Kaip ir ji, – atsakė Džeimisonas.
Jiedu nutilo ir Takas suprato, kad tД… akimirkД… galД—jo iЕЎeiti iЕЎ bibliotekos ir sugauti jДЇ slapta besiklausantДЇ. Jis tyliai atbulas ЕѕengД— prie lauko durЕі.
– Takas nusipelnė galimybės, – pamėgino Diksonas.
Takas sustingo ir Д—mД— klausytis toliau.
– Jis turėjo galimybę, – atsakė Džeimisonas ir jo žodžiai vėl skaudžiai įgėlė.