Mums pasisekД—

Amy Bloom

Nusivylusios savo ЕЎeimomis, apie kino ЕѕvaigЕѕdД—s karjerД… svajojanti AirisД— ir jaunД—lД— jos sesuo Eva leidЕѕiasi ДЇ kelionД™ po penktojo deЕЎimtmeДЌio AmerikД… ieЕЎkoti ЕЎlovД—s ir turtЕі. Vedamos AirisД—s ambicijЕі, merginos nuo maЕѕo miestelio Ohajuje nusigauna iki netikД—tumЕі kupino Holivudo, Long Ailando dЕѕiazo klubЕі ir auksinД—s pakrantД—s pilaiДЌiЕі.

Airisė su Eva sutinka ir įtakingų draugų, ir nevykėlių; joms pasitaiko progų ir suklupti, ir sužibėti šalyje, kurioje netrūksta svajonių, skandalų, išdavysčių, o be to, vyksta karas. Mums pasisekė – nuostabiai parašytas romanas, pasakojantis apie sėkmę ir nesėkmes, laimę ir negandas, gyvenimo malonumus ir neišvengiamus pavojus, kurių pasitaiko tiek įprastose, tiek pačiose keisčiausiose šeimose. Nuo Bruklino grožio salonų iki Londono Vest Endo trapūs, keistoki, herojiški ir neužmirštami romano veikėjai myli, meluoja, apgaudinėja ir siekia išlikti.

Amy Bloom

Mums pasisekД—

Mano sesei Ellen

Pirma dalis

1939–1943

1.В Bet kur tave paЕѕinДЌiau

MirД— mano tД—vo Еѕmona. Motina pasakД—, kad reikД—tЕі nuvaЕѕiuoti pas jДЇ paЕѕiЕ«rД—ti, kas mums iЕЎ to.

BakstelД—jo man per nosДЇ ЕЎaukЕЎteliu, kuriuo valgД— greipfrutД….

– Supranti, – tarė ji, – tavo tėvas labiau myli mus, bet jis turi kitą šeimą – žmoną ir dukrą, truputį vyresnę už tave. Visi jų pinigai – iš tos moters šeimos. Nusišluostyk veidą.

Taip tiesiai kalbėti moka tik mano motina. Ji iki blizgesio nušveitė man kaklą ir ausis, tvirtai, net mano akių vokai įsitempė, supynė kasas. Paskui padėjome viena kitai apsirengti: ji apsivilko alyvinę šone užtraukiamą suknelę, o aš – rausvą su sagutėmis, kurias sunku pačiai susagstyti. Motina pasiėmė violetinę skrybėlaitę, dailiausias savo pirštines ir, nubėgusi kitapus gatvės, pasiskolino pono Portmano mašiną. Džiaugiausi, kad važiuojame, maniau, gal bus smagu turėti seserį. Nė kiek negailėjau, kad numirė ta kita tėvo žmona.

Laukdavome jo ištisą savaitę. Motina rytais sėdėdavo prie lango, o vakarais per vakarienę nepaliaudama rūkė. Grįžusi iš savo darbo „Hobsone“, nenustodavo raukytis, net pamasažavus kojas. Visą liepą tryniausi po namus, žaidžiau su pono Portmano pudeliu ir laukiau, kada pasirodys tėvas. Jei atvažiuodavo, tai paprastai prieš antrą valandą, kad nepraleistų laidos „Pokalbiai prie židinio“. Visi kartu jos klausydavomės. Mėgome prezidentą Ruzveltą. Atvažiavęs sekmadienį, tėvas atveždavo mamai pakelį „Lucky Strikes“, man – šokolado „Hershey“. Po vakarienės motina sėsdavo tėvui ant kelių, aš – tiesiai ant šlepečių. Jeigu transliuodavo „Pokalbius prie židinio“, tėvas mėgdžiodavo Ruzvel- to balsą.

– Labas vakaras, draugai, – sakydavo, įsikišdamas į burną šiaudelį vietoj kandiklio. – Labas vakaras, ponios ir ponai.

Nusilenkdavo motinai ir pakviesdavo:

– Eleonora, mieloji, gal valsą?

Jie šokdavo, pasileidę radiją, o tada ateidavo laikas man miegoti. Motina įsegdavo į plaukus kelis segtukus, kad šie susigarbiniuotų, o tėvas nešdavo mane į lovą niūniuodamas: „Gaila, kad nemoku šokti kaip sesutė Keitė“. Tada apkamšydavo mane ir išeidavo šokio žingsneliu. Pirmadienio rytą jo jau nebūdavo, aš likdavau laukti ketvirtadienio, kartais – kito sekmadienio.

Motina pastatД— maЕЎinД… ir pasiryЕЎkino lЕ«pas. TД—vo namas, dviaukЕЎtis mЕ«ras, buvo aukЕЎtais langais, nД—riniuotomis uЕѕuolaidomis ir plaДЌiais rudais laiptais, kurie pЕ«psojo prieЕЎais ЕЎvytinДЌias medines duris tarsi viena ant kitos sukrautos dД—ЕѕД—s.

– Tavo tėvas mėgsta gražiai gyventi, kai būna ne pas mus.

– Čia tikrai gražu, – pasakiau. – Galėtume gyventi čia.

Motina nusiЕЎypsojo ir lieЕѕuviu persibraukД— dantis.

– Gali būti, – tarė ji. – Ką gali žinoti.

Ji jau buvo sakiusi, kad pavargo nuo Abingdono, kur gyvenome nuo tada, kai gimiau. Jis net nepanaЕЎus ДЇ tikrД… miestД…, o jai iki kaklo ДЇgrisД™ dirbti padavД—ja в