10 laimingЕі mamЕі ДЇproДЌiЕі

Margaret J. Meeker

Pernelyg daug mamЕі kenДЌia nuo vis didД—janДЌio vienatvД—s jausmo, nerimo, depresijos ir nepasitenkinimo savimi, o kaip iЕЎ viso to iЕЎsivaduoti neЕѕino. Е ioje knygoje puikiai vaikЕі ir suaugusiЕіjЕі psichologijД… iЕЎmananti dr. Meg Meeker identifikuoja 10 svarbiausiЕі laimingu ir pilnavertiЕЎku gyvenimu besidЕѕiaugianДЌiЕі mamЕі ДЇproДЌiЕі, kuriuos iЕЎsiugdyti anaiptol nesudД—tinga.

Meg Meeker

10 laimingЕі mamЕі ДЇproДЌiЕі

Kaip susigrД…Еѕinti entuziazmД…, gyvenimo tikslД… ir sveikД… poЕѕiЕ«rДЇ

Mano mylimai mamai Merei: tu davei man daugiau nei aЕЎ nusipelniau.

Mano antrajai mamai Martei: aДЌiЕ«, kad visuomet buvai greta manД™s.

Д®Еѕanga

Per dvidešimt penkerių metų vaikų gydytojos ir dvidešimt šešerių metų savo vaikų auginimo praktiką man teko bendrauti su daugybe mamų. Manau, kad sugebėjau suprasti kai kurias pamatines mūsų gyvenimo tiesas. Na, bent jau keletą, mano manymu, teisingų dalykų. Pirma – esame iš tokių, kurios bet kokia kaina stengiasi tobulai padaryti viską, ko imasi. Norime įtikti savo draugams ir vyrams, siekiame būti tobulos mamos savo vaikams. Mylime stipriai, dirbame sunkiai. Tačiau viskas ne taip paprasta. Per paskutinius penkiasdešimt metų mums atsivėrė neapsakomai daug galimybių. Galime būti kuo panorėjusios, o už sunkų darbą (paprastai) būname įvertintos. Tai neblogai. Tačiau gyvenime turėdamos tiek daug galimybių rinktis, patekome į sumaištį, o yra ir tokių, kurias neretai užvaldo įvairios įkyrios mintys.

Nerimaujame, ar pakankamai gerai rЕ«pinamД—s savo vaikais, ar iЕЎnaudojame visas kitas gyvenimo teikiamas galimybes. Svarstome, kad gal reikД—tЕі ieЕЎkotis darbo ne tik namuose (suprantama, kai kurioms ЕЎis klausimas net nekyla, nes jos tiesiog privalo dirbti). Kitos bando suprasti, ar dirba per daug, ar per maЕѕai. O kur dar visi kiti dalykai: jaudinamД—s, ar uЕѕtektinai duodame savo vaikams, ar juos mД—gsta draugai, ar jЕі neskriaudЕѕia mokykloje ar darЕѕelyje. TaДЌiau daugiausia nerimaujame dД—l to, ko dar nepadarД—me savo vaikЕі labui, kad jЕі gyvenimas pagerД—tЕі. Taip elgiamД—s, nes nuoЕЎirdЕѕiai norime bЕ«ti puikios mamos. Norime tobulai auklД—ti vaikus ir puikiai susitvarkyti su savo darbais.

Šis siekis būti puikia mama įkyriai užvaldė daugelio iš mūsų mintis, sekindamas protą, jėgas ir eikvodamas mūsų laiką. Supraskite mane teisingai – noras būti tobula mama – kilnus tikslas, ir aš, kaip vaikų gydytoja, džiaugiuosi tomis moterimis, kurios to trokšta. Tačiau kalbu visai ne apie tai. Turiu omeny aklai mus užvaldžiusį įsitikinimą, kad privalome tobulai auklėti vaikus. Daugelį iš mūsų šis noras žlugdo.

Per dvidešimt penkerius metus mačiau, kaip mūsų susirūpinimą, į kurią mokyklą užrašyti savo dukrą, keičia susirūpinimas, kokius muzikantus samdyti jos išleistuvių vakarėliui. Mačiau dviejuose darbuose plušančias mamas, kad Siuzė galėtų lankyti pianino, o Maikas – gitaros pamokas. Teko matyti mamas, besibarančias su mokytojais dėl to, kad jų vaiko darbas buvo įvertintas C pažymiu[1 - Pagal amerikietišką vertinimo sistemą 7 atitinkantis pažymys (vert. past.).], nors kiek anksčiau tiesiog būtume leidusios vaikui perrašyti savo darbą, kad gautų geresnį pažymį, arba būtume paprašiusios daugiau pasimokyti prieš kitą kontrolinį darbą.

Esame pavargusios. Niekuomet nesijaučiame patenkintos atliktu darbu, kad ir ko besiimtume – ne todėl, kad esame nevykėlės, o tik dėl to, jog stengiamės nuveikti per daug ir per gerai. Tapome varžovėmis. Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus išmokome konkuruoti su kitomis mamomis ir su savimi. Tik, deja, nė viena iš mūsų nesijaučia laiminti.

Trumpai tariant, pernelyg karščiuojamės. Neįsižeiskite dėl šio pasakymo, juk visos esame tokios pat. Dirbančios ir būnančios namuose, įsivaikinusios ar auginančios savo vaikus, turtingos ar nepasiturinčios, jaunos ir vyresnės mamos – visos patiriame tą pa