Gavau darbД…, ieЕЎkau meilД—s

Susan Mallery

Laisvalaikio parkas

"KeturiЕі knygЕі serija apie BuchananЕі restoranЕі imperijД…. Pirma knyga.

ValgiaraЕЎtis

UЕѕkandЕѕiai

Kolui Buchananui verkiant reikia aukščiausios klasės virėjo – žlunga šeimos restoranas „Jūros krantas“. Kolas turtingas, gali pasisamdyti patį geriausią Sietlo specialistą. Visa bėda, kad geriausia – jo buvusi žmona Penė Džekson.

KarЕЎtieji patiekalai

Penė imasi šio darbo, nors aplink zujantis Kolas – tikras galvos skausmas. Romantiški santykiai su juo moters nebedomina – ji laukiasi. Tik nespėjo nė apsidairyti, kaip iš rusenančių žarijų įsiplieskė liepsna.

Desertas

Toliau viskas turД—tЕі eitis lyg sviestu patepta, taДЌiau Kolas kai kД… slepia, o tai gali sugriauti idilД™. Gal daug virД—jЕі prie vieno puodo ir sugadintЕі patiekalД…, bet kartais dviese pavyksta paruoЕЎti neДЇtikД—tinД… gardumynД…."

Susan Mallery

Gavau darbД…, ieЕЎkau meilД—s

Suzana Maleri (Susan Mallery) nuolat šmėžuoja The New York Times populiariausių knygų sąrašuose, ji – daugiau nei šimto knygų autorė. Ir vis dar kupina stulbinančių idėjų! Rašytoja puikiai geba derinti humorą su emocijų proveržiais – taip sukuria įsimintinus ir be galo gyvus veikėjus.

Svajonių knygos pristato smagų, nuotaikingą ir – tuo galite neabejoti – aistringą bei intriguojantį Suzanos Maleri keturių knygų ciklą apie restoranų tinklą valdančios Buchananų šeimos imperiją.

1

PenД— DЕѕekson suprato, kad tikriausiai negerai taip dЕѕiЕ«gauti matant savo buvusДЇ vyrД… parЕЎliauЕѕiantДЇ atgal, bet nesunkiai atleido sau ЕЎДЇ trЕ«kumД….

– Juk žinai, kad jis nori tave įdarbinti, – priminė jai draugė Naomė.

– O taip. Koks saldus pripažinimo jausmas. – Penė atsilo- šė kėdėje ir susimąstė. – Noriu, kad jis maldautų. Ne svaidy- tųsi pagiežingais žodžiais ir kunkuliuotų neapykanta, o ro- dytų…

– Rodytų besąlygiškai remiąs išsiskyrusias moteris? – pasitikslino Naomė.

PenД— nusikvatojo.

– Būtent. Tikriausiai todėl, kad tokiais atvejais jaučiuosi silpna ir mažutė.

– Galbūt, bet noriu pasakyti, kad šiandien atrodai ypač žaviai – jei tai padės.

– Truputį. – Penė pasitaisė laisvoką megztinį ir žvilgtelėjo į laikrodį. – Susitarėme papietauti mieste. Neutrali vieta – nekels jokių prisiminimų, nei gerų, nei blogų.

– Stenkis vengti gerųjų, – perspėjo Naomė. – Kolui nebūdavo sunku tave apmulkinti.

– Nuo to laiko prabėgo jau treji metai. Pagaliau jis man visiškai nieko nebereiškia ir gyvenu toliau.

– Žinoma, – netvirtai sutiko Naomė. – Tik negalvok, kaip puikiai jis atrodo su tais savo drabužiais, juo labiau – be jų. Verčiau prisimink, kad sudaužė tau širdį, melavo norįs kūdikio ir sutrypė tavo trapias svajones.

Bus nesunku, – pamanė Penė, bet apmaudo šešėlis sudrumstė gerą nuotaiką.

Prieš ketverius metus ji norėjo įsidarbinti virėja „Buchananuose", viename iš Kolo šeimai priklausančių restoranų. Taikė į pačias žemiausias pareigas – būtų turėjusi ruošti salotas. Su ja varžėsi dar dešimt kandidatų. Bijodama, kad nesugebės nė peilio rankose išlaikyti, Penė paprašė Kolo, tada dar savo sutuoktinio, tarti gerą žodį apie ją savo senelei. Kolas atsisakė ir darbo Penė negavo.

– Šįkart darbas pats pas mane ateina, – tarė Penė. – Ketinu tuo pasinaudoti. Kolu – taip pat. Be abejo, grynai iš profesinių paskatų.

– Be abejo, – aidu atkartojo Naomė, nors neatrodė įtikinta. – Tau jis – tikra rakštis sėdynėje. Visada buvo. Pasisaugok.

PenД— atsistojo ir pasiД—mД— rankinД™.

– O aš ar nebuvau jam rakštis?

– Užsiprašyk padoraus atlygio.

– Pažadu.

– Ir negalvok, kad nori su juo pasimylėti.

PenД— nusijuokД—.

– Ak, liaukis. Apie tai negali būti nė kalbos. Pamatysi.

PenД— atvaЕѕiavo anksДЌiau, todД—l sД—dД—jo automobilyje laukdama, kol laikrodis parodys, kad jau penkias minutes vД—luoja. Ji turД—jo menku