SaldЕѕios ЕЎnekos
Susan Mallery
Laisvalaikio parkasTrys seserys #1
Trijų knygų serija „Trys seserys“. Pirma knyga.
Ar yra kas maloniau uЕѕ pirmД…jД… meilД™?
Tik neklauskite Klerės Keis. Jai dvidešimt aštuoneri, bet fortepijono virtuozė iki šiol dar nebuvo susižavėjusi jokiu vaikinu. Muzika – didžioji jos gyvenimo meilė, tad beveik neliko laiko šeimai ir draugams. Štai kodėl taip seniai matėsi su seserimis ir gal šimtą metų nesilankė šeimos kepyklėlėje.
Tačiau Nikolė susirgo, Džesė dingo iš namų. Klerė, nemokanti išsivirti nė arbatos, ryžtasi pasirūpinti Nikole. Ir susirašo sarašą darbų, tarp kurių…įsimylėti arba bent jau pajusti geismą.
VyriЕЎku Еѕavesiu spinduliuojantis atЕЎiauraus bЕ«do Vajatas mielai patenkintЕі jos poreikius. Nors teigia, kad juodu iЕЎ skirtingЕі pasauliЕі, taДЌiau kai KlerД— ЕЎalia, jis ДЇkaista karЕЎДЌiau nei kepyklД—lД—s krosnis.
Mallery Susan
SaldЕѕios ЕЎnekos
1
Klerė Keis prišoko prie telefono, tikėdamasi išgirsti piktą vadybininkės balsą – net ir su ja kalbėtis būtų daug maloniau nei rūšiuoti stirtą skalbinių, sumestų viduryje kambario.
– Klausau.
– Sveika, Klere. Čia Džesė.
Ne vadybininkė – Klerė lengviau atsikvėpė.
– Kokia dar Džesė?
– Tavo sesuo.
KlerД— metД— ДЇ ЕЎalДЇ palaidinД™ ir susmuko ant sofos.
– Džese? Ar čia tikrai tu? – susijaudinusi paklausė.
– Aha. Staigmena.
Staigmena – ne tas žodis. Klerė jau daug metų nematė jaunėlės sesers. Nuo tėvo laidotuvių. Klerė norėjo bendrauti su šeima, tačiau išgirdo, kad yra nepageidaujama, jos niekas nelaukia ir nelauks. Įspūdžiui sustiprinti buvo pasakyta, kad Džesė ir Klerės sesuo dvynė Nikolė neištiestų jai pagalbos rankos, net jeigu partrenktų autobusas.
Klerei, priblokЕЎtai ir kamuojamai prisiminimЕі, uЕѕgniauЕѕД— kvapД…. Pasijuto lyg pervaЕѕiuota ir palikta vidury kelio. DЕѕesД— ir NikolД— buvo jos ЕЎeima. Kaip seserys galД—jo taip tД… atstumti, taip paniekinti?
NeЕѕinodama, kaip pasielgti, ji paliko gimtД…jДЇ miestД… ir daugiau ten nД— kojos nekД—lД—. IЕЎtisus septynerius metus.
– Taigi, – apsimestinai linksmai čiulbėjo Džesė – Kaip gyveni?
KlerД— atloЕЎД— galvД… ir apsidairД— po netvarkingД… bЕ«stД…. KrЕ«va neЕЎvariЕі skalbiniЕі, prie fortepijono numestas atviras krepЕЎys su pluoЕЎtu neperskaitytos korespondencijos, o vadybininkД— buvo pasirengusi jai gyvai nudirti kailДЇ, jei nepadarysi, kas liepta.
– Puikiai, – pamelavo ji. – O kaip jūs?
– Pasakiškai, tik Nikolei dabar nelabai gerai.
KlerД— tvirДЌiau suspaudД— telefono ragelДЇ.
– Kas Nikolei?
– Nieko… Kol kas. Jai operuos tulžį. Nenormali padėtis ar kažkokios kitos bėdos, tiksliai neprisimenu. Šiaip ar taip, jos negali operuoti tuo būdu, kai lieka tik mažas randelis. Lapa… kažkaip panašiai.
– Tai laparoskopija, – išsiblaškiusi sumurmėjo Klerė žvelgdama į laikrodį. Po pusvalandžio jai prasideda seminaras.
– Teisingai. Jie ruošiasi ją pjaustyti kaip arbūzą, to-dėl pailgės sveikimo laikas. Reikės laikytis specialios dietos ir visa kita. Aš mielai ją slaugyčiau, tačiau šiuo metu negaliu. Viskas… ne taip paprasta. Mes su Nikole pasitarėme, gal tu galėtum grįžti namo ir ja pasirūpinti. Ji būtų labai dėkinga.
„Namo“, – pagalvojo Klerė. Ji gali grįžti namo. Į namus, kuriuos vargiai beprisiminė, bet apie kuriuos nuolat svajojo.
– Maniau, judvi su Nikole manęs nekenčiate, – sušnibždėjo ji norėdama tuo tikėti, bet ir baimindamasi.
– Mes tada buvome prislėgtos ir sutrikusios, tai tik emocijos. Paskui dažnai kalbėdavome, jog reikia susisiekti su tavimi. Nikolė norėjo pati tau paskambinti, bet dabar nelabai kaip jaučiasi, be to, bijo, kad atsisakysi. Dabar jos nėra su manimi.
KlerД— atsistojo.
– Aš niekada neatsisakyčiau. Aišku, kad grįšiu. Iš tikrųjų to noriu. Judvi esate mano šeima.
– Puiku. Kada galėsi?
KlerД— apЕѕvelgД— netvarkД…, tapusiД… jos gyvenimo bЕ«du, pagalvojo apie piktus agentД—s Lizos sk