Назад к книге «Saldūs rūpesčiai» [Susan Mallery, Сьюзен Мэллери]

SaldЕ«s rЕ«pesДЌiai

Susan Mallery

Laisvalaikio parkasTrys seserys #3

Trijų knygų serija „Trys seserys“. Trečia knyga.

Meilė, parvedusi namo…

Džesė Keis pagaliau subrendo. Turėdama nuolatinį darbą ir energingą keturmetį sūnų Geibą ji jaučiasi daug tvirčiau nei prieš penkerius metus, kai išvyko iš Sietlo – nėščia ir nesuprasta artimųjų.

TaДЌiau atД—jo laikas grДЇЕѕti namo ir akis ДЇ akДЇ susidurti su praeitimi. Seserys KlerД— ir NikolД— nepatikliai Еѕvelgia ДЇ pasikeitusiД… DЕѕesД™. O Mato, Geibo tД—vo, kuris kadaise pasakД— nenorintis jos daugiau matyti, galvoje brД™sta beprotiЕЎkas kerЕЎto planas. Tik kД… daryti su meile, kuri vis dar rusena po sudauЕѕytos vyriЕЎkos savigarbos griuvД—siais?

Džesė abejoja, ar sugebės išpirkti visas praeities klaidas. Bet svaiginančios naktys su Matu teikia vilties, taip reikalingos, kad jaustųsi ne veltui eikvojanti jėgas…

Susan Mallery

SaldЕ«s rЕ«pesДЌiai

1

– Jie vadina jus kietaširdžiu niekšu, – tarė Diana, permetusi žvilgsniu straipsnį verslo žurnale. – Turėtumėte džiaugtis.

Matijus Feneris paЕѕvelgД— ДЇ sekretorД™, bet nieko nepasakД—. Galiausiai ji pakД—lД— akis ir nusiЕЎypsojo.

– Juk jums patinka būti vadinamam kietaširdžiu niekšu, – priminė.

– Aš mėgstu, kai rodoma pagarba, – pataisė ją Matas.

– Arba bijomasi.

Matas linktelД—jo.

– Tai irgi gerai.

Diana numetД— atskleistД… ЕѕurnalД… ant virЕЎininko stalo.

– Nejaugi niekada nenorėjote, kad kas nors apie jus galvotų kaip apie gerą žmogų? – paklausė ji.

– Ne.

Gerus visi apgaudinД—ja. Tuo Matas seniai ДЇsitikino. Mobiliajame telefone jis perskaitД— kД… tik gautД… ЕѕinutД™. IroniЕЎka, kad jД… atsiuntД— viena iЕЎ moterЕі, prisidД—jusiЕі prie tokios nuomonД—s susidarymo.

SekretorД— atsiduso.

– Aš jumis rūpinuosi.

– Veltui gaištate laiką.

– Nesijaudinkite, tai darau ne darbo metu.

Jis rЕ«sДЌiai paЕѕvelgД— ДЇ savo jau per penkiasdeЕЎimt perkopusiД… sekretorД™, bet ЕЎi apsimetД— nepastebinti. Matas nД— uЕѕ kД… nepripaЕѕintЕі, taДЌiau kaip tik dД—l to, kad jos buvo neДЇmanoma ДЇbauginti, Diana taip ilgai pas jДЇ iЕЎsilaikД—. Nors jis garsД—jo kaip verslininkas, sugebantis nuleisti kraujД… konkurentams, nenorД—jo matyti savo darbuotojЕі drebinanДЌiЕі kinkas. Bent jau ne visД… laikД….

– Dar kas nors? – paklausė jis reikšmingai žvilgtelėjęs durų pusėn.

Diana pakilo.

– Vėl skambino Džesė. Tris kartus per tris dienas. Ar jūs jai paskambinsite?

– Ar tai svarbu?

– Taip. Jeigu ruošiatės ir toliau ignoruoti, turėčiau jai apie tai pranešti ir ją paguosti. – Diana susiraukė. – Paprastai viską išsiaiškinate su savo TM. Jos retai skambina, kai jas pametate.

– Juk prašiau, kad jų taip nevadintumėte.

Diana nekaltai sumirksД—jo.

– Tikrai? Atsiprašau. Vis pamirštu.

Ji melavo, bet Matas nutylėjo. Vadindama moteris, su kuriomis jis eina į pasimatymus, TM – tuščiagalvėmis mergužėlėmis, taip rodydavo nepritarimą. Bambėdavo, kad jo moterys lengvai pakeičiamos – lyg barbės. Visos išoriškai panašios, nenatūraliai gražios ir stokojančios širdies bei smegenų. Ji neklydo.

AiЕЎku, Diana nebЕ«tЕі galД—jusi patikД—ti, kad jis specialiai taip elgiasi. Jam nieko daugiau iЕЎ tЕі moterЕі nereikД—jo.

– Aš ją kadaise pažinojau, – tarė Matas ir tuoj pat pasigailėjo. Dianai nebūtina visko žinoti. Tas jo gyvenimo etapas jau seniai baigėsi.

– Tikrai? Ko gero, ji asmenybė ir netgi turi… – Diana sumojavo rankomis sau prieš veidą apsimesdama, kad tuoj nualps, – netgi turi smegenų. Dabar, kai apie tai užsiminėte, pagalvojau, kad ji kalbėjo visai normaliai.

– Aš neužsiminiau.

– Hm, net neabejoju, kad užsiminėte. Ką gi, papasakokite apie paslaptingą praeitį su ta moterimi.

– Jau galite eiti.

– Kodėl ji grįžo į Sietlą? Ar graži? Ar man patiktų? Ar jums ji patinka?

Matas ranka parodД— ДЇ duris.

Diana nuЕѕingsniavo per kabinetД….

– Sakote, kai kitą kartą paskambins, sujungti, ar ne?

Jis nieko nea