Kai meilД— atima protД…
Victoria Dahl
Е ilkas
Žiniasklaida nepelnytai pakrikštija Kloją Turner „nuotaka siaubūne“. Juk jos sužadėtinis Tomas stengdamasis išvengti santuokos pančių surežisavo lėktuvo katastrofą. Kloja yra priversta sprukti nuo nepageidaujamo paparacų dėmesio.
Maksas Salivanas, profesionalus naras, traukte traukia pašėlusias, bėdų turinčias moteris. Tačiau šįkart nuošalioje saloje sutinka mielą, paprastą ir supratingą merginą. Su Kloja jis atsipalaiduoja ir pamiršta perdėtą atsakomybę. Deja, aistringas romanas trunka neilgai – Maksą pasiekia žinia apie Kloją įsukusį skandalą.
Victoria Dahl
Kai meilД— atima protД…
Tavo ЕЎirdies terapija
Jausmų pasaulis, kuriame skleidžiasi draugystės žiedai, karaliauja meilė, verda aistros, dūžta širdys, pildosi slapčiausi troškimai ir lūkesčiai. Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų laiko patikrintuose kūriniuose: intriguojančiuose, užburiančiuose jausmų romanuose ir šeimų sagose
Е iД… knygД…, Еѕinoma, skiriu Bilui. AДЌiЕ«, kad visada rЕ«piniesi manimi
1
Nuo vandenyno tiЕЎko ЕЎalti purslai, Kloja Turner sД—dД—jo prisimerkusi ir stebeilijo ДЇ nesvetingus, banguojanДЌius vandenis. OdД… gaivino vД—jas. Keltas nД—rД— ДЇ bangД…, ir vanduo pakilo, tarytum kД—sindamasis ДЇsitraukti KlojД… gelmД—n. Ji loЕЎtelД—jo galvД…, lyg norД—dama iЕЎsisukti nuo ЕЎlapios letenos. NespД—jo atsipeikД—ti iЕЎ baimД—s, kai laivas pakilo ant kitos bangos keteros. Audra uЕѕklupo iЕЎ giedro dangaus. KlojД… kamavo nuojauta, kad viskas gali baigtis labai blogai.
GrakЕЎti ranka suД—mД— jos petДЇ ir spustelД—jo, siЕ«lydama paguodД….
– Tikriausiai čia ir žūsime, – sumurmėjo Kloja.
– Dėl Dievo meilės, Kloja, mes suknistame kelte! Atsikvošėk.
Ji dД—btelД—jo ДЇ geriausiД… draugД™ DЕѕenД™.
– Prasidėjo audra. O mes vidury vandenyno!
– Visų pirma, mes ką tik išplaukėme iš įlankos. Antra, pažvelk į tą devynmetį vaiką – ši diena yra geriausia jo gyvenime!
KeltД… kilstelД—jo dar viena audringos jЕ«ros banga, Klojos ЕЎirdis nusirito ДЇ kulnus. Vaikigalis net suklykД— iЕЎ laimД—s.
– Pusgalvis, – pažvelgusi jo pusėn suniurzgėjo Kloja.
DЕѕenД— vД—l pliaukЕЎtelД—jo jai per petДЇ.
– Jeigu tave išgirstų koks reporteris, būtų galas.
– Kelte jie manęs neieškos. Argi ne dėl to leidomės plaukti tiesiai į audros sūkurį?
– Tai gražiai elkis, nes pati pakviesiu juos čia.
Kloja gЕ«ЕѕtelД—jo peДЌiais ir nusibraukД— nuo veido permirkusiД… rudЕі plaukЕі sruogД….
– Kai pasidažysi lūpas ir imsi demonstruoti savo iškirptę, iškart suprasiu, kad jų lauki.
DraugД—s lЕ«pЕі kampuДЌiai pakilo ДЇ virЕЎЕі.
– Praeitą šeštadienį atrodžiau viliojamai.
Kloja taip pat nusiЕЎypsojo.
– Taip. Ypač tada, kai delnu uždengei fotoaparato objektyvą ir sušukai: Ji ne koks gyvūnas!
– O Dieve, – sudejavo Dženė ir ta pačia ranka užsidengė veidą. – Vis dar sunku patikėti, kas įvyko. Tikras chaosas!
– Gera žinia, kad skambino iš Londono devyniolikto amžiaus išsigimėlių cirko – jie pasiūlė man garbės pakylą. Sako, galėsiu pasilikti pusę visų monetų, kuriomis mane apmėtys žiūrovai.
DЕѕenД— nusipurtД—, neperpuДЌiamos striukД—s kapiЕЎonas nuslydo nuo galvos ir atidengД— jos dailius ЕЎviesius plaukus.
– Tau niekada nepabos šis pokštas, ar ne?
– Niekada.
Nustojusi juoktis Kloja ЕѕvilgtelД—jo per petДЇ ir pamatД— VirdЕѕinijos pakrantД™.
– Kaip manai, jie mus seka?
– Fotografai? – Dženė susirūpinusi prisimerkė, ir Kloja pasijuto kvailai. Juk net automobilis viršijęs greitį nesivijo jų nuo Ričmondo. Joks juodas autobusiukas nestabtelėjo prie kelto ir iš jo nepasipylė būrys paparacų. Gal ji ir jaučiasi nepelnytai persekiojama dėl prastos buvusio sužadėtinio reputacijos, bet niekas jos nemedžioja dieną naktį. Na, ne visai.
– Kloja, niekas nematė, kad mes išvažiuojame.
– Žinau, žinau. Atsiprašau. Tiesiog… – Keltas pasviro priekin, ir duslus trinktelėjimas nubangavo per koj