Ties riba

Anne Stuart

KatД—

Po automobilio avarijos Molė Vinters nubunda ištikta amnezijos, o išgirstos naujienos dar labiau išgąsdina – ji kaltinama žmogžudyste. Iš ligoninės Molė grįžta pas Patriką Vintersą – vyrą, su kuriuo, regis, yra susituokusi. Ji nepajėgia prisiminti Patriko, bet negali ir nusikratyti nuojautos, kad mylėjo ir troško šio vyro.

Negana to, kaЕѕkas kД—sinasi MolД™ nuЕѕudyti.

KД… ji darД— tД… lemtingД… naktДЇ, kuri buvo iЕЎplД—ЕЎta iЕЎ atminties: mД—gino pabД—gti nuo savo vyro, o gal skubД—jo ДЇ jo glД—bДЇ?

Е is Anne Stuart romanas apdovanotas prestiЕѕiniu Romance Writers of America RITA prizu uЕѕ geriausiД… romantinДЇ trilerДЇ.

Anne Stuart

Ties riba

Prologas

Ji grДЇЕЎ. MaЕѕa sukta kekЕЎД— sugebД—jo apkvailinti juos visus. IЕЎgyveno smegenЕі sukrД—timД…, komД…. Kol kas dar nebuvo iЕЎtarusi nД— ЕѕodЕѕio, bet vargu ar tokia laimД— ilgai tД™sis.

Nebuvo abejonių – ji turėjo savų priežasčių tylėti.

Ji turi mirti. AnksДЌiau ar vД—liau. Kol neprasiЕѕiojo. Kol nesumaiЕЎД— visЕі kortЕі ir nesumanД— maЕѕumД—lД™ palupikauti. Ji turi mirti.

Vienintelis klausimas – kaip tai suorganizuoti. Kad atrodytų kaip nelaimingas nutikimas? Ar taip, lyg kas kitas būtų ją nužudęs…

Taip bЕ«tЕі uЕѕvis puikiausia. Du zuikiai vienu ЕЎЕ«viu. Ji mirtЕі. O jДЇ apkaltintЕі.

Ak, gyvenimas gali bЕ«ti toks saldus.

Ji grįš. Neturiu kito pasirinkimo, – mąstė Patrikas Vintersas, trankydamasis po tuščią virtuvę. Ji sužeista, reikia laiko, kad atsigautų. Buvo įsivėlusi į visą tą košę su neišaiškinta žmogžudyste ir nesutiko atsakyti į klausimus. Policija norėjo, kad ji būtų lengvai pasiekiama, buvo logiška pasiūlyti jai vietą pagyventi.

Jis atsišliejo į indaują virtuvėje. Jau išaušę, ir jeigu būtų padorus, rūpestingas žmogus, jau ruoštųsi į kelionę paupiu iki Naujojo Džersio, į ligoninę, – parsivežti jos į Žiemos Kalvą, vienintelius namus, kuriuos ji kada nors pažino. Gyveno čia septynerius metus ir daugiau neturėjo kur eiti.

Jeigu turД—tЕі kur, jis mielai jД… ten ir iЕЎsiЕіstЕі. Jei tik galД—tЕі rinktis, pasirinktЕі niekada jos akyse neberegД—ti. Ji padarД— per daug Еѕalos, pernelyg daug sunaikino per savo uЕѕsispyrimД…, pyktДЇ ir vaikiЕЎkД… pagieЕѕД…. NorД—jo, kad ji bЕ«tЕі kuo toliau nuo ДЌia, nuo jo gyvenimo.

Kol nesuklydo galvodamas, kad yra dar kas nors, silpna vilties proЕЎvaistД—.

Praeityje jis apsikvailino. Nebeketino leisti jai apsukti savД™s darsyk. Ji grДЇЕЎ, iki ausЕі meluos apie persekiojimД…, o tada, kai policijai ar kam kitam pavyks iЕЎtraukti iЕЎ jos tiesД…, jis iЕЎsiЕіs jД… iЕЎ ДЌia.

Jis už ją neatsakingas. Pinigų ji turėjo daugiau nei pakankamai – kaip ir egocentrizmo, kad išgyventų. Ji dingtų, ir jis apie ją niekada nebegalvotų.

Kol nepasiraЕЎД— skyrybЕі dokumentЕі.

Jis neketino ЕЎvaistyti laiko, dienos tam, kad jД… parsiveЕѕtЕі. Buvo daugybД— bЕ«dЕі jД… saugiai pargabenti ДЇ Еѕemes, iЕЎsidriekusias Bakso kunigaikЕЎtystД—je. Kas nors kitas gali tuo pasirЕ«pinti.

O kol kas jis dings iЕЎ ДЌia. NeЕѕinojo, kada pasivargins grДЇЕѕti. Tik ne anksДЌiau, nei paЕѕvelgД™s ДЇ jД…, ДЇ blyЕЎkЕі, nekaltД… veidД…, Еѕaliai mД—lynas katД—s akis, ЕЎvelniД… burnД… pajД—gs negalvoti apie praeitДЇ.

Ir tai, kaip troЕЎko jos kadaise.

Ir, po velniЕі, kaip smarkiai jos tebetrokЕЎta.

Ji grįš. Žinojo tai, mintis sukosi ūkanotoje sąmonėje, kai ji vis busdavo ir vėl grimzdavo į miegą. Sykiu jautė ir baimę, ir jaudulį, norėjo ir priešintis, ir pasiduoti. Nebuvo tikra, kur keliaus ir kodėl. Žinojo tik dėl viena – grįš ten, kur jai ir vieta. Nori to ar nenori.

1

Palatoje buvo labai ramu – ramu ir šilta. Galbūt palatos ramybė turėjo persiduoti ir jai, bet buvo priešingai. Išsilaisvino iš ją apėmusio miego, pernelyg gerai pažįstamo panikos jausmo, plevenančio apie ją tamsiais šikšnosparnių sparnais. Atsimerkusi išvydo steriliai baltą ligoninės palatą ir neatsiminė nieko. Tik tiek, kad buvo baisu.

Nejudindama nД— raumenД—lio pamaЕѕu Д—mД— suvokti supanДЌiД… aplinkД…. Ji nedrД…s