PaveldД—ta gД—da

Kate Hewitt

Sicilijos KoreДЌiai #4SvajoniЕі romanai

Aštuonių knygų serija „Sicilijos Korečiai“. Ketvirta knyga.

NekenДЌiamas ir gД—dingas. Tik viena naktis su KoreДЌiu.

Andželą Koretį per gyvenimą veda vienintelė aistra – kerštas. Šis patrauklus beširdis siekia tik vieno: sunaikinti Korečių dinastiją – šeimą, kuri jį taip žiauriai atstūmė ir atėmė paveldėjimo teisę.

Bet praeityje buvo ir kai kas gero – nuostabaus grožio mergina. Vieną naktį ji jam suteikė tai, ko labiausiai reikėjo… o auštant jis ją paliko. Pasiekęs pačią viršūnę ir tapęs galingu žmogumi Andželas vėl yra priverstas žiūrėti į tas nuostabias akis ir atsakyti už savo klaidas.

Hewitt Kate

PaveldД—ta gД—da

PIRMAS SKYRIUS

Tai priklauso jam. Viskas jo. Na, beveik, nes rytoj jis susitarД™s pasiraЕЎyti dokumentus, perduosianДЌius KoreДЌiЕі vieЕЎbuДЌio Palerme nuosavybД™ iЕЎ KoreДЌiЕі ДЇmoniЕі grupД—s ДЇ TarptautinД—s KoreДЌio ДЇmonД—s rankas. AndЕѕelas Koretis ironiЕЎkai pakreipД— lЕ«pas. IЕЎ vieno KoreДЌio kitam. Arba ne.

Jis lėtai žingsniavo viešbučio vestibiuliu, stebėdamas, kaip patarnautojai jį išvydę išplečia akis ir dėmesingai pasitempia. Vidutinio amžiaus moteris prie registratūros stalo budriai jį nužvelgė, nusiteikusi, jei prireiks, pulti padėti. Viešbučio darbuotojams jo oficialiai nepristatė, bet Andželas neabejojo – visi jį pažįsta. Jis kone savaitę vaikščiojo į Korečių biurą, tardamasis dėl susitikimų su pagrindiniais akcininkais, kuriems neliko nieko kito, tik atiduoti pagrindinio viešbučio valdymą, atsižvelgiant į tai, kad generalinis direktorius dingo, o Andželui priklausė kontrolinis akcijų paketas.

Galiausiai viskas buvo neДЇtikД—tinai paprasta. Leisk KoreДЌiams kurДЇ laikД… kapanotis vieniems ir jie patys Еѕlugs. Kitaip tiesiog negali bЕ«ti.

– Pone? Sinjore… Koreti?

RegistratorД— pagaliau prie jo priД—jo, kaukЕЎД—dama marmurinД—mis erdvaus vestibiulio grindimis. AndЕѕelas pastebД—jo, kaip ji uЕѕsikirto kreipdamasi ДЇ jДЇ, nes ДЌia ir visoje Sicilijoje KoreДЌius paЕѕinojo kiekvienas. Tai pati galingiausia ir skandalingiausia ЕЎeima pietЕі Italijoje. Bet jis jai nepriklauso.

Nors ir yra Koretis.

Užliejus pažįstamam beprasmiškam įsiūčiui, jis pajuto, kaip veide atsirado rūškana. Jis vienas Korečių, bet jo niekada nepripažino – ir nepripažins – nors tiesą apie jo kilmę žino visi. Net žmonės kaime, kuriame jis užaugo, nuo pat tada, kai Andželas tebuvo mažas, nieko apie save nesuprantantis berniukas, žinojo, kad jis – Karlo Korečio pavainikis ir dėl to jo gyvenimas virto pragaru.

Jis atsisuko ДЇ registratorД™, priversdamas lЕ«pЕі kampuДЌius kilstelД—ti.

– Taip?

– Ar galiu kuo nors padėti? – paklausė ji. Jos akyse jis išvydo būgštavimą, baimę, kad jis atėjo čia daryti perversmų. Iš dalies Andželas norėjo būtent taip ir pasielgti. Visi čia dirbantieji ištikimi šeimai, kurią jis niekino ir troško sužlugdyti. Kodėl jam jų visų neatleidus ir neįdarbinus saviškių?

– Ne, ačiū, Natalija. – Jis žvilgtelėjo į kuklų sidabruotą ženklelį su jos vardu ir į sunerimusį žvilgsnį atsakė blausia šypsena. – Eisiu į savo kambarį.

Е iai nakДЌiai jis uЕѕsisakД— numerДЇ virЕЎutiniame aukЕЎte, ketindamas pasimД—gauti nakvyne geriausiame, didЕѕiausiam jo prieЕЎui priklausanДЌiame vieЕЎbuДЌio kambaryje. Kambaryje, kuris, jo Еѕiniomis, kone iЕЎskirtinД—mis teisД—mis rezervuotas MatД—jui KoreДЌiui, taДЌiau, nuo pat neДЇvykusiЕі KoreДЌio ir Batalijos vestuviЕі, MatД—jus tarsi skradЕѕiai ЕѕemД™ prasmego. Net galД—damas jis nesinaudotЕі numeriu, o nuo rytdienos ir negalД—s.

Joks kitas Koretis, iЕЎskyrus jДЇ patДЇ, daugiau niekada nД— nebandys apsistoti ЕЎiame vieЕЎbutyje.

– Suprantama, sinjore Koreti.

Е ДЇkart jo pavardД™ ji iЕЎtarД— tvirДЌiau, bet tai buvo tuЕЎДЌia pergalД—. Jis visada buvo Koretis, reiЕЎkД— teisД™ taip vadintis, nors vyras, tapД™s jo tД—vu, niekada to nepripaЕѕino. Vadindamasis ЕЎia pavarde, jis uЕѕsidirbo daugiau mД—lyni