KaltД—s ЕЎeЕЎД—lis
Abby Green
Sicilijos KoreДЌiai #3SvajoniЕі romanai
Aštuonių knygų serija „Sicilijos Korečiai“. Trečia knyga.
Priversta ir pasiryžusi… atleisti Korečiui.
Valentina Feranti ilgai kaltino nutrЕ«ktgalvДЇ DЕѕijЕі KoretДЇ dД—l savo brolio mirties. Atsisveikino su juo prieЕЎ daugelДЇ metЕі, trenkdama durimis ir keikdama savo jaunatviЕЎkД… susiЕѕavД—jimД….
Dabar Valentinai reikia pagalbos: ji bankrutavo ir dar buvo apšmeižta gėdingai pagarsėjusios Karmelos Koreti. Ir tik vienas žmogus galėtų jai padėti… su jos praeitimi susijęs mįslingas vyras, kurio žalios akys, spindinčios kalte, apgailestavimu ir aistra, viliote vilioja.
Ji gal ir ras jД—gЕі papraЕЎyti pagalbos, bet ar ДЇstengs pasiprieЕЎinti jo iЕЎkeltoms sД…lygoms?
Green Abby
KaltД—s ЕЎeЕЎД—lis
PIRMAS SKYRIUS
Tame karste turД—tЕі gulД—ti jis, o ne gyvybe tryЕЎkД™s geriausias draugas.
DЕѕakomas Koretis stovД—jo aukЕЎtos puЕЎies ЕЎeЕЎД—lyje ir stebД—jo, kaip vos uЕѕ keliЕі pД—dЕі nuo jo slaptavietД—s ДЇ ЕѕemД™ leidЕѕia karstД…. Standus ledinis guzas, tvirtai ДЇsirД—ЕѕД™s pilve, pamaЕѕu sklido ДЇ visas galЕ«nes. Е io pojЕ«ДЌio jis nesibaidД— net pliekdamas save uЕѕ bailumД….
Ore kartu su aitriu smilkalЕі aromatu vis dar tvyrant paskutiniams kunigo palaiminimo ЕѕodЕѕiams, karstД… supД™s bЕ«relis ЕѕmoniЕі sujudo. ЕЄmai DЕѕijus suvokД—, kad neturД—tЕі bЕ«ti ЕЎilta, neturД—tЕі bЕ«ti pavasaris. JЕ«ra neturД—tЕі ramiai raibuliuoti po dangaus Еѕydryne. Jis troЕЎko, kad nuo neramiЕі vandenЕі atriedД—tЕі apokaliptiniai debesys, kad viskД… apgaubtЕі tamsa ir ЕЎiД… vietД… imtЕі talЕѕyti griausmas ir Еѕaibai. Kad jДЇ suskaldytЕі ДЇ gabalД—lius.
Jis girdД—jo, kaip remdamasi ДЇ pagyvenusДЇ vyrД…, ЕЎirdДЇ veriamai kukДЌioja Marijaus mama. Tas garsas perskД—lД— jДЇ ДЇ dvi dalis. Pats DЕѕijus niekada nebЕ«tЕі nusipelnД™s tokio sielvarto protrЕ«kio. Suvokimas buvo skaudus, bet savigailos nesuЕѕadino.
Greta tД—vЕі, kontrastuodama tvirta tiesia nugara, stovД—jo aukЕЎta, siaurЕі peДЌiЕі duktД— Valentina. Ilgus kaЕЎtoninius plaukus supynusi ДЇ kasД…, ant galvos uЕѕsiriЕЎusi juodД… ЕЎalikД—lДЇ. Juodas ЕЎvarkas ir sijonas, kurie jai netiko, slД—pД— nerangЕі septyniolikmetД—s kЕ«nД….
Nors mergina neatsisuko, Džijus prisiminė visas jos veido linijas. Šviesiai rusva, švelni tarsi rožės žiedlapis oda. Putlus lūpų linkis, bylojantis apie bundantį moterišką jausmingumą. Akys nepaprastos spalvos – rudai auksinės kaip gintaras.
Tigro akys.
Jis matydavo, kaip kaskart uЕѕklupus mylimД… vyresnДЇ brolДЇ ir DЕѕijЕі flirtuojanДЌius su pavojumi, kurДЇ juodu taip mД—go, jose ЕѕybsД—davo apsimestinis pyktis, sumiЕЎД™s su nuoЕЎirdЕѕiu rЕ«pesДЌiu ir baime.
Tarytum pajutusi jo minДЌiЕі ir Еѕvilgsnio skvarbД…, Valentina Feranti grДЇЕѕtelД—jo ir paЕѕvelgД— bЕ«tent ten, kur stovД—jo DЕѕijus, nukreipdama ДЇ jДЇ primerktas migdolo formos akis.
Pabėgti jau per vėlu. Ji atsisuko ir ilgai žvelgė į jį. Išblyškusi, o gražus veidas paburkęs nuo ašarų. Akis temdė šešėlis ir sielvartas – to niekas neturėtų patirti tokioje jaunystėje. Tai jis kaltas. Jis sukėlė šią neatitaisomą žalą.
Džijus prisiminė tą vakarą nerūpestingai ištartus žodžius: Nesijaudink, pasirūpinsiu, kad jis grįžtų prie knygų dar iki vidurnakčio visai kaip Pelenė…
Valentinos ЕЎirdgД—la pasiekД— DЕѕijЕі ir pasiЕЎaipД— iЕЎ jo. Mergina Д—mД— Еѕirglioti link jo ilgomis lieknomis kojomis, prie ЕЎonЕі, panaЕЎiai kaip jis, sugniauЕѕusi kumЕЎДЌius. VeidД… iЕЎkreipД— beprotiЕЎkas skausmo sukeltas pyktis.
Sustojo vos uЕѕ keliЕі coliЕі. Taip arti, kad jis uЕѕuodД— saldЕі ir gaivЕі aromatД…. Kaip nepadoru tokios kanДЌios akivaizdoje.
– Tavęs čia nekvietė, Koreti. – Valentinos balsas nuo ašarų buvo gargždus ir kimus, ir Džijui taip smarkiai suspaudė vidurius, kad jis susimąstė, kaip net nepajėgdamas kvėpuoti išlieka sąmoningas. Vis dėlto jis kvėpavo ir nusistebėjo žmogaus kūno noru išgyventi bet kokiomis sąlygomis.
Jis ДЇkvД—pД—.
– Ži… – Džijus nutilo, kai pažįstamas įsitempusių balso stygų pojūtis persp