AtostogЕі romanas

Daiva KaЕЎiubaitД—

Е ilkas

"Tai teturД—jo bЕ«ti trumpЕі vasaros atostogЕі romanas, kokДЇ daЕѕnai patiria Еѕmogus, atsidЕ«rД™s toli nuo tvankaus miesto. KarЕЎtas, audringas, bet be ДЇsipareigojimЕі ir dideliЕі vilДЌiЕі.

Taip manД— ir jaunas bei perspektyvus vieno stambaus Lietuvos banko darbuotojas Daumantas, netikД—tai nuoЕЎaliame pajЕ«rio kampelyje sutikД™s merginД… vardu VaidilutД—. TaДЌiau, ЕЎirdЕѕiai nepaliepsi. Ji mylД—s net ir tuomet, kai bЕ«si tikras, kad niekas nebesugebД—s iЕЎtirpdyti ЕЎirdies kaustanДЌio niekingos iЕЎdavystД—s ledo.

Kas suteiks jaunam vyrui jД—gЕі priimti nuoЕЎirdЕѕiД… meilД™? Gal ta ЕЎviesiaplaukД— undinД—lД—, nepanaЕЎi nei ДЇ vienД… iki ЕЎiol sutiktД… moterДЇ? Slepianti savyje jam vienam skirtД… tyros ЕЎirdies paslaptДЇ?.."

Susan Mallery

Cukraus – pagal skonį

Suzana Maleri (Susan Mallery) nuolat šmėžuoja TheNew York Times populiariausių knygų sąrašuose, ji – daugiau nei šimto knygų autorė. Ir vis dar kupina stulbinančių idėjų! Rašytoja puikiai geba derinti humorą su emocijų proveržiais – taip sukurdama įsimintinus ir be galo gyvus veikėjų charakterius.

Svajonių knygos pristato smagų, nuotaikingą ir – tuo galite neabejoti – aistringą bei intriguojantį Suzanos Maleri keturių knygų ciklą apie restoranų tinklą valdančios Buchananų šeimos imperiją.

BuchananЕі ЕЎeima

„Gavau darbą, ieškau meilės" – Kolo istorija

„Kaimynas iš gretimo buto" – Volkerio istorija

„Cukraus – pagal skonį" – Reido istorija

Laukite DanД—s istorijos

1

Moterys visada mylД—jo ReidД… BuchananД…. Visada. Iki ЕЎio ketvirtadienio ryto, be penkiolikos minuДЌiЕі septynios.

MergaitД—s pradД—jo jam palikinД—ti Еѕinutes mokyklos spintelД—je dar tais laikais, kai toks dД—mesys atrodД— baisiai gД—dingas, ir vertД— daryti iЕЎvadД…, jog silpnoji lytis ЕЎiame pasaulyje atsirado tik tam, kad erzintЕі Еѕmones. Savo populiarumo privalumus jis suvokД— antraisiais vidurinД—s mokyklos metais, kai netikД—tai prabudo hormonai. Pavasario atostogЕі metu, vienД… lietingД… popietД™ beЕѕiЕ«rint MTV realybД—s ЕЎou maratonД…, savo namЕі pusrЕ«syje jДЇ sugundД— abiturientД— MistД— Okonel, ir nuo to karto jis moteris tiesiog dievino, iЕЎ jЕі sulaukdamas lygiai tokio pat atsako.

Iki šiandien, kai įprastu judesiu atsivertęs rytinį laikraštį pamatė savo nuotrauką šalia straipsnio su antrašte: „Garsus? Be abejo! Turtingas? Dar ir koks! Bet ar toks jau geras lovoje? Nepasakyčiau…"

Vos neiЕЎspjovД™s kД… tik siurbtelД—to gurkЕЎnio kavos Reidas kaip nuplikytas paЕЎoko ant kojЕі ir ДЇsistebeilijo ДЇ atverstД… puslapДЇ. Kelis kartus sumirksД—jД™s ir kumЕЎДЌiais pasitrynД™s akis dar kartД… perskaitД— pavadinimД….

NepasakytЕі?.. Ne toks jau geras?!

– Beprotė, – sumurmėjo supratęs, kad autorė – viena iš daugybės jo pamylėtų ir paliktų moterų. Moteriškė, matyt, supyko ir atsiteisė, viešai jį pažemindama. Aišku, tai tik kerštas, nes jis, po velnių, geras lovoje! Kur kas geresnis nei geras!

Moterys jo glėbyje klykia iš malonumo. Drasko jam nugarą – galėtų lengvai tai įrodyti, nes yra likęs ne vienas randas. Kelionių metu gerbėjos naktimis įsliūkindavo į jo kambarį, maldaudavo, atsekdavo iki namų ir siūlydavo viską, kad jis dar bent kartelį su jomis permiegotų.

Ne, jis ne šiaip geras, jis – dieviškas!

Ir visiškai… galutinai sudirbtas.

Nuo stuktelėjusios per galvą tikrovės Reidas susmuko ant kėdės ir ėmė skaityti. Autorė, be abejo, buvo su juo susitikusi. Tą vieną naktį jai teko laimė pasidžiaugti gana žaviu pokalbiu, pasiklausyti beveik juokingų jo praeities nuotykių ir šiaip ne taip ištempti porą valandų be drabužių. Straipsnis buvo apdairiai išdėstytas „gal apsieisime be teismų už šmeižtą?" kalba – kone kiekvienas sakinys prasidėjo žodžiais: „tai tik vienos žurnalistės nuomonė", „galbūt tik aš viena taip manau, bet…" ir panašiai. Be to, moteriškė pridūrė, kad jis prisižadėdavo ir nenuvykdavo į labdaros renginius ir pas vargšus vaikus, kuriems