Provokuojantis Еѕaidimas

Lori Foster

Е ilkas

Vieną žvarbų vakarą prie Šedou Kalahan parduotuvės suklumpa išvaizdus nepažįstamasis. Šedou padeda jam atsistoti ir… pasiūlo dalyvauti patraukliausio vyro konkurse, kurį rengia prekybos centro parduotuvių savininkai. Toks pasiūlymas iš gražuolės lūpų Brentui Bramvelui nuskamba dviprasmiškai. Juolab kad gražuolės dovanų krautuvėlė vadinasi „Seksualu“.

Lori Foster

Provokuojantis zaidimas

Tavo ЕЎirdies terapija

JausmЕі pasaulis, kuriame skleidЕѕiasi draugystД—s Еѕiedai,

karaliauja meilД—, verda aistros, dЕ«Еѕta ЕЎirdys,

pildosi slapДЌiausi troЕЎkimai ir lЕ«kesДЌiai

Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų

laiko patikrintuose kЕ«riniuose:

intriguojanДЌiuose, uЕѕburianДЌiuose

jausmЕі romanuose

ir ЕЎeimЕі sagose

Pirmasis jausmų romanas Lori Foster į rankas pakliuvo, kai ji sirgdama sėdėjo namie ir nuobodžiavo. Sesuo tada atnešė pilną krepšį mažų dailių knygučių. Lori jomis iškart susižavėjo ir per kelerius metus prisiskaitė tiek, kad netvėrė noru ir pati parašyti intriguojantį jausmų romaną. Šiandien Lori Foster – viena garsiausių jausmų romanų rašytojų.

Lori su ЕЎeima gyvena Ohajo valstijoje, Е iaurД— Amerikoje.

1

„BUVAI BLOGAS BERNIUKAS. Eik į mano kambarį.“

BЕ«tent ЕЎie ЕѕodЕѕiai, ДЇЕѕЕ«liai ЕЎmД—Еѕuojantys ant minkЕЎto balto medvilninio nertinio, glaudЕѕiai aptempusio apvaliД… moteriЕЎkД… krЕ«tinД™, patraukД— Brento Bramvelo dД—mesДЇ. Jis apЕѕiЕ«rinД—jo naujД… parduotuviЕі pasaЕѕД…: tikrino, ar dabar, kai dauguma tuЕЎДЌiЕі vietЕі iЕЎnuomotos, viskas yra kaip reikiant, kai vienoje iЕЎ vitrinЕі kaЕѕkas sujudД—jo.

Brentas nepajД—gД— ДЇveikti smalsumo ir, nepaisydamas ledinio ankstyvo lapkriДЌio vД—jo, sulД—tino ЕѕingsnДЇ. Tebuvo matyti tik nertiniu apsirengusios moters liemuo. Ji kabino naujas Еѕaliuzes, tad stovД—jo ant kД—dД—s ar kopД—tД—liЕі, o veido po nukarusiomis uЕѕuolaidomis nesimatД—. PalangД— slД—pД— moters kojas iki ЕЎlaunЕі.

Bet tai, ką Brentas matė per vidurį, – tai atrodė gundomai. Apvalaini klubai, lieknos šlaunys, pilnos krūtys.

Nekreipdamas dėmesio į ledinio sniego gūsius, smaigstančius jam skruostus ir šiaušiančius plaukus, Brentas lėtai artinosi. Vėl perskaitė žodžius ant nertinio ir pagalvojo, kažin kokia moteris viešai demonstruotų tokį pasiūlymą. Jau beveik pasiekęs vitriną, likus vos porai pėdų [1 pėda = 30,48 cm (čia ir toliau – vert. pastabos).], jis sustojo ir matė, kaip moteris išsitempė į viršų. Nertinis kiltelėjo ir Brentas išvydo lygią, blyškią odos juostelę. Įžiūrėjo netgi bambą – negilų įdubimą žaviame pilve.

Brentui užėmė kvapą ir kaip tik tą akimirką moteris, nulipusi žemyn, įsmeigė akis tiesiai į jį. Didžiulės šviesiai rudos akys – su tankiomis blakstienomis, šiek tiek smalsios – žiburiavo juoku.

Brentas krito. Smarkiai.

Tiesiogine to ЕѕodЕѕio prasme. Kojos slystelД—jo ant apledД—jusio ЕЎaligatvio ir Brentas susivokД— be kvapo gulДЇs ant nugaros, ДЇsmeigД™s akis ДЇ pilkД…, audringД… dangЕі.

Jis vis dar stengėsi įkvėpti oro, kai išgirdo atidarant parduotuvės duris. Moteris išskubėjo laukan, šaltas vėjas įsisuko į tamsius garbanotus jos plaukus, ir ji taip pat paslydo, mėgindama įveikti ledą. Jai pasisekė labiau nei Brentui – moteris išlaikė pusiausvyrą ir atsiklaupė šalia jo. Ji apglėbė Brento galvą šiltais delnais, o jis tiesiog žiūrėjo į ją – žvelgė į gražiausias kada nors matytas rudas akis. Jos atrodė gilios ir kerinčios.

NepaЕѕДЇstamoji nukaitusi neramiai paklausД—:

– Ar neužsigavote?

Brentas galvojo, kД… atsakyti, bet nieko nesumД…stД—. Tiesiog linktelД—jo abejodamas, ar pajД—gs kalbД—ti. Buvo ir gД—da, ir nejauku. Е aligatvis kietas, nusД—tas druskos ir ledo gabalД—liais ir toks ЕЎaltas, kad Brentas pradД—jo kalenti dantimis.

Moteris susiraukД—.

– Leiskite, padėsiu atsistoti. Ar galite paeiti?

Jis jau žiojosi suirzęs tarti „taip“, bet persigalvojo. Ji miela, visai nedrovi, o Brentui buvo įdomu.

– Atrod