Назад к книге «Paslaptinga dama» [Sophia James]

Paslaptinga dama

Sophia James

Istorinis meilД—s romanas

Trijų knygų serija „Kilmingieji Velingamai“. Pirma knyga.

Ešeris Velingamas, Karisbruko hercogas, užklupęs ledi Emą Siton plaukiojančią nuogą, liko sužavėtas. Tačiau jo dėmesį prikaustė ne kerintis grožis, o ant Emos šlaunies įsirėžęs gilus randas – toks galėjo likti tik nuo kardo kirčio. Tą akimirką Ešeris jau žinojo: turės šią moterį, kad ir kas ji būtų – kilminga dama ar klastinga kurtizanė.

Sophia James

Paslaptinga dama

Pirmas skyrius

Londonas, 1822-ЕіjЕі geguЕѕД—

EЕЎeris Velingamas, devintasis Karisbruko hercogas, stovД—jo kampe su pobЕ«vio ЕЎeimininku lordu HenЕЎou ir stebД—jo moterДЇ, vienД… sД—dinДЌiД… netoli pakylos.

– Džekai, kas ji? – apsimestinai atsainiai paklausė Ešeris. Tiesą pasakius, pamatė ją vos įžengęs į svetainę. Retai kada graži moteris pokylyje vilkėdavo tokią paprastą suknelę ir sėdėdavo taip, lyg iš tikrųjų mėgautųsi savo pačios draugija.

– Ledi Ema Siton, Haveršamo grafienės dukterėčia. Atvyko į Londoną prieš šešias savaites, ir nuo tos dienos visas auksinis jaunimėlis stengiasi užmegzti su ja pažintį.

– Atvyko… iš kur?

– Turbūt iš provincijos. Akivaizdu, kad nesusidūrė su Londono stilistėmis. Man dar neteko matyti tokios šukuosenos.

EЕЎerio Еѕvilgsnis nuslydo kupeta ЕЎviesiЕі garbanЕі, sunkiai prilaikomЕі smeigtukais. Д®tarД—, kad ЕЎukuosena padaryta namuose ir gana prastai, saulД—s nuauksintos ЕЎviesios garbanos vertД— nerimauti.

ЕЅmonД—s jДЇ retai nustebindavo. Ar sudomindavo.

TaДЌiau ЕЎiai drД…siai netinkamai apsirengusiai merginai pavyko atkreipti dД—mesДЇ. Е iaip ar taip, kuri moteris valgytЕі vakarienД™ mЕ«vД—dama pirЕЎtines ir nuo ЕЎilku pridengtЕі pirЕЎtЕі laiЕѕytЕі pyragaiДЌio dЕѕemД….

Ji taip darД—.

Ne, ji neknibinД—jo maisto, kaip buvo pratusios moterys ЕЎiame kambaryje, o Д—mД— nuo padД—klo, kurДЇ padavД—jas neЕЎД— pro ЕЎalДЇ, ir gausiai prisikrovД— visД… lД—kЕЎtД™, tarsi nuo to bЕ«tЕі priklausД™s jos gyvenimas. Tarsi praeis marios laiko, kol teks gardЕѕiuotis kitu patiekalu, o galbЕ«t gyvendama kokiame nors kaimelyje ji neturi uЕѕtektinai maisto ir sunkiai ДЇstengia patikД—ti, kaip dosniai ДЌia visko siЕ«loma.

EЕЎeris matД—, kaip kiti ЕЎnairuoja ДЇ merginД…, ir truputД—lДЇ suirzo. Е nabЕѕdesiai dar labiau suoЕЎД—, kai ji atsistojo: aukЕЎta, liekna, apsivilkusi suknelД™, geru coliu trumpesnД™, nei leido padorumas, ir maЕѕiausiai trimis coliais, nei diktavo dabartinД— mada.

EЕЎeris girdД—jo spД—liones ir kuЕѕdesius, taДЌiau merginos jie, rodД—s, nepasiekia, ir nustebo, kodД—l, po velniЕі, jam parЕ«po, bet ji kaЕѕkuo iЕЎsiskyrД—. Tarsi jД… bЕ«tЕі paЕѕinojД™s. ApД—mД— nepaaiЕЎkinamas bendrumo jausmas, ir jis niekaip neДЇstengД— jo nusikratyti. IЕЎ kur galД—tЕі jД… paЕѕinoti? EЕЎeris pamД—gino ДЇЕѕiЕ«rД—ti jos akiЕі spalvД…, taДЌiau per tokДЇ atstumД… nepajД—gД—. GrД™Еѕdamasis iЕЎkoneveikД— HaverЕЎamo grafienД™ uЕѕ aplaidumД…, kad nepasirЕ«pino nei dukterД—ДЌios apranga, nei ЕЎukuosena ir paliko EmД… Siton aplinkui ratus sukantiems aukЕЎtuomenД—s vilkams.

Kambarys buvo sausakimЕЎas vyrЕі ir moterЕі, jie nestabtelД—dami tauЕЎkД—jo, o styginiЕі kvarteto muzika vargiai nustelbД— Е«ЕѕesДЇ.

EmeraldД— susiraukusi atsisД—do ir uЕѕsimerkД—, norД—dama geriau ДЇsiklausyti. AtrodД—, kad ДЌionykЕЎДЌiai ЕѕmonД—s nevertina muzikos, nesupranta, jog, tylai susiliejus su pustoniais, garsas sklinda lengviau, atsiskleidЕѕia melodija.

Muzika buvo nepaЕѕДЇstama: linksmai vinguriuojantis angliЕЎkas motyvas. Ji beveik jautД— lЕ«pinД™ armonikД—lД™ prie savo burnos, girdД—jo tylias gaidas oЕЎianДЌiose bangose. PlЕ«stelД—jo skausmingi prisiminimai apie JamaikД….

Ne, nederėtų apie tai galvoti, – priminė sau dar labiau išsitiesdama kėdėje ir prisivertė apžiūrėti aplinkui besispiečiančią minią.

Kol kas tai – jos gyvenimas.

Anglija.

EmeraldД— perbraukД— pirЕЎtais ilgД… ЕЎilkinД™ suknelД™ ir, kilstelД—jusi prie lЕ«pЕі treДЌiД… taurД™ puikaus Е