NorД—k atsargiai

Vicki Lewis Thompson

Е ilkas

Suzanai Talbot sunku pamiršti ją palikusį vaikiną. Kalėdos, o ji viena – kaip liūdna!

Gal reikėtų pasinaudoti bičiulės patarimu ir pasiguosti žaviajam Gregui? Sklinda kalbos, kad šis visų galų meistras – it balzamas sudaužytai širdžiai. Suzana ryžtasi surizikuoti ir netrukus supranta – Grego rankos daro stebuklus.

Gregas Stounas nesitiki, kad Suzana atkreips dėmesį į tokį paprastą vyruką kaip jis. Todėl nuoširdžiai nustemba pamatęs šią prašmatnią moterį prie savo durų. O dar labiau nustemba, kai Suzana priverčia jį patikėti, jog naktys prieš Kalėdas – stebuklingos.

Vicki Lewis Thompson

NorД—k atsargiai

Tavo ЕЎirdies terapija

JausmЕі pasaulis, kuriame skleidЕѕiasi draugystД—s Еѕiedai,

karaliauja meilД—, verda aistros, dЕ«Еѕta ЕЎirdys,

pildosi slapДЌiausi troЕЎkimai ir lЕ«kesДЌiai

Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų

laiko patikrintuose kЕ«riniuose:

intriguojanДЌiuose, uЕѕburianДЌiuose

jausmЕі romanuose

ir ЕЎeimЕі sagose

Skiriu ЕЎiД… knygД… Jums, mamos ir dukros, seserys ir tetos, kurios kuriate ЕЎventes.

JЕ«s visos vertos puikios, aistringos meilД—s istorijos ir keliЕі laisvЕі valandЕі ja pasigД—rД—ti.

PailsД—kite, mielosios!

1

– Suzana, tau reikia pakaitinio vaikino. – Terė Edvards siurbtelėjo gurkšnį iš vandens buteliuko ir toliau risnojo bėgtakiu šalia Suzanos. Terė buvo puikios formos, todėl galėjo šnekėtis bėgdama.

Suzana bД—gdama kalbД—ti negalД—jo, juo labiau ДЇsitvД—rusi vandens buteliukД…. Ji vos ДЇstengД— iЕЎsilaikyti nenugriuvusi ant to negailestingo siaubЕ«no, kД… jau kalbД—ti apie sakiniЕі formulavimД….

– Pakaitinio… vaikino? – Ji niekada nemanė, kad bėgimo takelis gali būti toks išbandymas, o svarmenis kilnoti taip… sunku.

Vos ДЇД—jus vidun sporto salД— jai pasirodД— labai ДЇspЕ«dinga: degД— ryЕЎkios lempos, ЕЎvytД—jo dЕѕiugios spalvos, ore tvyrojo uoliai sportuojanДЌiЕі ЕѕmoniЕі prakaito kvapas. Klubo lankytojai vilkД—jo sportinius drabuЕѕius, kaktas buvo apsijuosД™ juosta. Ant registracijos stalelio stovД—jo itin graЕѕi kalД—dinД— eglutД—. Suzana neДЇsivaizdavo, kur jie rado miniatiЕ«riniЕі ЕЎtangЕі ir sportiniЕі bateliЕі eglutei papuoЕЎti, bet buvo suЕѕavД—ta. Be to, iЕЎ muzikinio centro sklido jos mД—gstamiausia kalД—dinД— VarpeliЕі giesmД—.

Д® visa tai ji paЕѕvelgД— kaip ДЇ ЕѕenklД…, pasiraЕЎД— ant punktyrinД—s linijos ir sumokД—jo uЕѕ narystД™ Visa kortele. Dar prieЕЎ valandД… lankyti sporto klubД… jai atrodД— puiki mintis. Buvo girdД—jusi, kad mankЕЎta pakelia nuotaikД….

– Pakaitinio vaikino, – pakartojo Terė. – Nuostabaus kūno vyruko draugystei be jokių įsipareigojimų, tokio, su kuriuo normaliomis aplinkybėmis visai negalvotum susitikinėti. Įsileidusi tokį vaikiną kelioms savaitėms į savo gyvenimą greitai pamirštum Džeradą.

– Seniai jį… pamiršau. – Suzana suklupo ir iš visų jėgų įsikibo į turėklą. – Tiesiog… turiu… per daug… laisvo laiko.

TerД— paЕѕvelgД— ДЇ jД….

– Tu žingsniuoji nuožulnuma, meilute, todėl tuoj nugriūsi. Geriau trauk kojas po savimi ir stokis.

– Teisingai. – Ji sugriežė dantimis ir pamėgino užsiropšti atgal ant judančios juostos. Tačiau nuėjo per toli ir turėjo žengtelėti atatupsta, kad nenukristų ant užpakalio.

– Perjunkime ant penktos padalos. – Terė pasilenkė prie Suzanos ir išjungė jos bėgtakį.

– Dėkoju. – Suzana pakibo ant turėklo sunkiai šnopuodama. O muzikinis centras be perstojo grojo Skambančių varpelių roką. Tas nesibaigiantis linksmumas ėmė nervinti. – Ačiū, išgelbėjai gyvybę. – Ji metė žvilgsnį į Terę. – Ar esu tau sakiusi, kad nekenčiu eskalatorių? O nuo judančių takelių O’Hero oro uoste man prasideda dilgėlinė. Nesu gimusi sportui, Tere. Jau geriau kolekcionuosiu pašto ženklus.

– Nesąmonė. Dar tik pirma diena. Beje, jau sumokėjai už visus metus. Eime, atsigersime sulčių bare, o tada pasitreniruosime su lipyne.

SulДЌiЕі baras Suzanai tiko. Tikras baras bЕ«tЕ