NuodД—minga naktis
Sophia James
Istorinis meilД—s romanas
Trijų knygų serija „Kilmingieji Velingamai“. Antra knyga.
Niekuo neiЕЎsiskirianti dvideЕЎimt aЕЎtuoneriЕі BeatriДЌД— Mod Basingstouk nesitiki patikti kokiam nors vyrui, ypaДЌ tokiam graЕѕuoliui kaip lordas Velingamas, su kuriuo tenka keliauti viena karieta.
DД—l pЕ«gos pakeleiviai priversti naktДЇ praleisti kartu. Dvi vieniЕЎos sielos ieЕЎko nusiraminimo viena kitos glД—byje. Д®siЕѕiebusi ugninga aistra nustebina juos abu.
O tada išaušta nauja diena…
Sophia James
NuodД—minga naktis
Pirmas skyrius
Maldonas, Anglija
1826 m. sausis
Tamsa rijo jį plačiai pražiotais žabtais, o jis iš paskutiniųjų stengėsi ištrūkti iš mirtinų jos gniaužtų – išplėtė akis stengdamasis dar kartelį pažvelgti į vos bepastebimą šviesos šmėkštelėjimą, kurio vaizdas gniaužė jam gerklę. Norėjo klykti, dar nors akimirkai sustabdyti paskutinį blyksnį, bet viską užgožė aklina tamsa…
– Sere, sere. Nubuskite. Tai tik sapnas.
Balsas skambД—jo visai ЕЎalimais. Lordas Taris Velingamas nusipurtД— miego skraistД™ ir grДЇЕѕo ДЇ ЕЎiltД… karietД…, dardanДЌiД… ДЇ pietus, link Londono.
PrieЕЎ akis suЕЎmД—Еѕavo veidas, taДЌiau prietemoje buvo sunku pasakyti, moteris jauna ar pagyvenusi. Jos balsas buvo ЕЎvelnus ir skambД—jo kaip muzika. Kiek ЕЎveplai tariama raidД— s galД—jo iЕЎduoti, kad dama kilusi iЕЎ kilmingos ЕЎeimos ЕЎiaurД—je.
Jis atsargiai nusisuko, pirЕЎtai tvirtai suspaudД— juodmedЕѕio lazdos sidabro bumbulД….
– Meldžiu atleisti už niekam tikusias mano manieras, madam.
Jis nustebo iЕЎgirdД™s tylЕі juokД….
– O, jūsų manieros nepriekaištingos, sere.
Jos balsas skambД—jo linksmai, bet jame buvo dar kaЕѕkas, ko jis iЕЎkart nesuprato. Be galo troЕЎko iЕЎvysti jos akiЕі spalvД… ar bent plaukЕі atspalvДЇ, taДЌiau viskas skendД—jo nykioje pilkumoje, slepianДЌioje dienos spalvas ir atspalvius, galД—jo ДЇЕѕiЕ«rД—ti tik kontЕ«rus.
It požemių pasaulyje. Jo pasaulyje. Jam liko vienintelis būdas išsaugoti nors lašą orumo – meistriškai slėpti savo negalią. Taris įkvėpė ir sulaikė kvėpavimą. Apsimetė žiūrintis į laikrodį, grandinėle prikabintą prie juosmens – siaubingai nemėgo tokios apgaulės, bet viešumoje buvo priverstas taip elgtis. Jis buvo žmogus, svirduliuojantis ant savojo pasaulio krašto ir galintis bet kurią akimirką nugarmėti žemyn.
– Spėju, kad savo kelionės tikslą pasieksime maždaug po pusantros valandos.
Moters spД—jimas jam nuskambД—jo kaip ilgai lauktas iЕЎganingas pasiЕ«lymas palaikyti pokalbДЇ.
– Nebent subjurtų oras.
Lauke stЕ«gavo vД—jas, per tД… laikД…, kol jis snaudД—, smarkiai atЕЎalo. Taris iЕЎkД—lД— galvД… ir Д—mД— klausytis ratЕі girgЕѕdesio. Regis, sniego sluoksnis po jais pasidarД— dar storesnis.
Netikėtai jo kūną užvaldė nežinia iš kur atsliūkinusi įtampa. Kažkas negerai. Pasikeitė dešiniojo rato skleidžiamas garsas – buvo girdėti, kaip jis neritmingai šokčioja ir trinasi į metalą.
Jis pasipurtД— stengdamasis atsikratyti uЕѕplЕ«dusio nerimo ir mintyse keikД— pernelyg jautriД… savo klausД…. Pagalvojo, kad vertД—tЕі sutelkti dД—mesДЇ ДЇ kitus dalykus. Karietoje buvo dar keturi ЕѕmonД—s, jis suskaiДЌiavo keleivius, kai jie ДЇlipo. Е alia jo sД—dД—jo tik toji moteris. Vienas dЕѕentelmenas miegojo, jo knarkimas ЕЎvelniai virpino nakties tylД…, o kitas kalbД—josi su vyresne moterimi apie namЕі Е«kДЇ, tarnЕі samdymД…. SprendЕѕiant iЕЎ moters tono, ji buvo to dЕѕentelmeno motina.
Ratas kėlė vis didesnį nerimą – džeržgimui pritarė atsiradusi vibracija. Jis pajuto ją delnu, kuris ilsėjosi ant lango rėmo. Negalėdamas numoti ranka į gresiantį pavojų Taris pakėlė lazdą ir garsiai pabarbeno ja į karietos stogą.
Deja, buvo per vД—lu! LЕ«Еѕus aЕЎiai karieta pasviro ДЇ deЕЎinД™ ir tylД… perskrodД— vadeliotojo riksmas, lЕ«ЕѕtanДЌio medЕѕio traЕЎkД—jimas. DurelД—s Tario pusД—je trenkД—si ДЇ ЕѕemД™ ir ЕѕmonД—s uЕѕgriuvo vienas ant kito. Jis galva trinktel