MaiЕЎtinga meilД—

Marguerite Kaye

Istorinis meilД—s romanasKova dД—l meilД—s #2

Dviejų knygų serija „Kova dėl meilės“. Antra knyga

Aistra, dД—l kurios verta kovoti!

Majoras FinlД—jus Urkhartas patyrД— svaigiЕі akimirkЕі, kovos lauke susidЕ«rД™s su drД…sia ispanЕі maiЕЎtininke Izabela Romero. Po dvejЕі metЕі FinlД—jus vД—l atvyksta ДЇ IspanijД… su pavojinga uЕѕduotimi ir ДЌia netikД—tai sutinka savo maiЕЎtingД…jД… senjoritД….

Jis nД— nenumano, kad ir Izabela vykdo slaptД… misijД…. Ir negali atskleisti FinlД—jui visos tiesos, kad ir kaip norД—tЕі su juo suartД—ti. TaДЌiau Izabela neДЇvertino FinlД—jaus pasiryЕѕimo jД… apsaugoti, o kiekvienas ЕЎio aistringo ЕЎkoto buДЌinys kaitina kraujД… vis labiau ir verДЌia atsipalaiduoti.

MARGUERITE KAYE

MaiЕЎtinga meilД—

Pirmas skyrius

BaskЕі kraЕЎtas, Ispanija, 1813 m. liepa

DevyniasdeЕЎimt antrojo pД—stininkЕі pulko majoras FinlД—jus Urkhartas pro ЕѕiЕ«ronus ДЇsitempД™s ДЇdД—miai nuЕѕvelgД— atЕЎiaurЕі peizaЕѕД….

– Sučiupau! – sušnabždėjo pats sau su niūriu pasitenkinimu.

Prancūzų ginklų slėptuvė buvo nelabai gerai paslėpta, pridengta tik kalvelės netoliese. Savaime suprantama, kad didelis sandėlis – strategiškai svarbus radinys. Ypač, jei jį pavyktų sunaikinti, kol Velingtonas dar neapgulė netoliese esančios San Sebastiano tvirtovės. Kol kas nesimatė jokių sargybinių, bet jie galėjo būti netoliese ir pasirodyti bet kurią akimirką. Po Vitorijos mūšio netekusi daugybės karių prancūzų armija labai išretėjo, tačiau net ir turint tai galvoje, užpulti ginklų sandėlį – didelė rizika, nes jis įkurtas tolokai už fronto linijos.

Kita vertus, jis ir pats gerokai uЕѕ fronto linijos, priminД— sau FinlД—jus. SparДЌiai temo, o kartu su tamsa nyko ir tikimybД—, kad grДЇЕЎ ДЇ bazД™ ЕЎДЇ vakarД…. Jo laukД— kelionД— sunkiu pavojingu keliu. BЕ«tЕі daug iЕЎmintingiau pasislД—pti nedideliame medЕѕiЕі guote uЕѕ keliЕі myliЕі, ten, kur pririЕЎo arklДЇ.

– Išmintingasis – mano antras vardas, – sumurmėjo Finlėjus ir, nors padėtis buvo ne pati geriausia, pats nusišypsojo iš savo pokšto. Jei tik pasiseks, galbūt netrukus po saulėtekio galės mėgautis karštais pusryčiais stovykloje.

NeЕѕinia, kas nutiko, bet staiga majoras tapo budrus. GalbЕ«t dД—l to, kad pasikeitД— tyla. GalbЕ«t dД—l to, jog ant sprando pasiЕЎiauЕЎД— plaukeliai. Staiga pasidarД— akivaizdu, kad jis ДЌia ne vienas. Tikrai ne vienas. FinlД—jaus ranka automatiЕЎkai atsidЕ«rД— ant pistoleto dД—tuvД—s, taДЌiau baimindamasis, kad uЕѕtaisyti jo tyliai nepavyks, sudvejojo ir siektelД—jo durklo, mirtinai pavojingo ЕЎkotiЕЎko durklo, kurДЇ neЕЎiojosi uЕѕ dirЕѕo.

Finlėjus įsiklausė. Iš griovio kitapus kelio pasigirdo tylus šnaresys. Žiurkė? Ne, iš garso atrodo, kad kažkas didesnis. Majoras laukė įsitempęs, susigūžęs savo griovyje ir galiausiai už kantrybę jam buvo atlyginta – iš už krašto išlindo vos įžiūrima vyro galva. Be kepurės, bet negalėjo būti niekas kitas kaip tik prancūzų sargybinis. Kas dar slėptųsi čia, taip arti ginklų sandėlio? Galėtų melstis, kad jo neras, ir laukti, bet per šešiolika tarnybos metų Finlėjus išmoko, jog pulti pirmam daug protingiau. Išsitraukęs sgian-dubh, kitą trumpą durklą, kurį nešiojosi kojinėje, majoras šoko ant priešo.

PrancЕ«zas kaip tik taikД—si iЕЎ pistoleto, bet FinlД—jus staigiu judesiu nukreipД— jo rankД… ДЇ virЕЎЕі ir ginklas nulД—kД— ДЇ ЕЎalДЇ. Nors ir lieknas, vyriЕЎkis kovД—si kaip derviЕЎas, taДЌiau FinlД—jaus pranaЕЎumas buvo patirtis ir didelД— jД—ga. Netrukus prieЕЎininkas buvo ДЇveiktas: rieЕЎai skausmingai uЕѕsukti uЕѕ nugaros, blizgantys durklo aЕЎmenys vos per plaukД… nuo prancЕ«zЕі kareivio gerklД—s.

– Išleisk bent garsą ir, prisiekiu viskuo, kas šventa, tau jis bus paskutinis, – suurzgė Finlėjus prancūziškai.

Kai belaisvis pasimuistė geležiniuose jo gniaužtuose, jis suspaudė jam riešus dar tvirčiau ir nustebo pastebėjęs, kokie jie liauni. Būdamas taip arti Finlėjus pastebėjo dar kai ką – jis nedėvėjo prancūzų unifor