O su ja nelengva!
Susan Mallery
Laisvalaikio parkas
Savigynos instruktorė Didžė Monro stengiasi būti geriausia. Ji negaišta laiko dailioms suknelėms, o apie santykius su priešingos lyties atstovais ir santuoką turi tvirtą nuomonę – tai vyrų išmonė, siekiant patenkinti savo poreikius, visai nenaudinga moterims.
Iš specialiųjų pajėgų karininko Kvino Reinoldso ji nori tik vieno – kad jis išmokytų ją visko, ką moka pats. O rankas laikytų kuo toliau, nes šios jai trukdo susikaupti. Ir verčia norėti daugiau.
Didžė žino, kokia pažeidžiama tampa mylinti moteris…
Mallery Susan
O su ja nelengva!
Tavo ЕЎirdies terapija
Jausmų pasaulis, kuriame skleidžiasi draugystės žiedai, karaliauja meilė, verda aistros, dūžta širdys, pildosi slapčiausi troškimai ir lūkesčiai. Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų laiko patikrintuose kūriniuose: intriguojančiuose, užburiančiuose jausmų romanuose ir šeimų sagose
1
– Pasistenk parsivesti jį gyvą, – paprašė šerifas Trevisas Hainesas, galva linktelėjęs į gležno sudėjimo eilinį, laukiantį prie laikinai suręstos pakylos.
– Grįš gyvas, pažadu, – atsakė Didžė Monro paėmusi šautuvą iš krūvos ant stalo. – Tik nežinau, ar sveikas.
Vyrai tyliai nusijuokД—, o paminД—tas eilinis iЕЎblyЕЎko. DidЕѕД— metД— jam ЕЎautuvД…, stvД—rД— dar vienД… sau ir nedelsdama iЕЎД—jo. Ji numanД—, kad artimiausioms keturiolikai valandЕі jai skirtas partneris puls iЕЎ paskos, kai tik suvoks, jog ji neketina laukti.
Kaip ir tikД—josi, maЕѕdaug po trisdeЕЎimt sekundЕѕiЕі pasigirdo greiti Еѕingsniai drД—gna Еѕeme.
– Kuo tu vardu, vaike? – paklausė ji, kai vaikinas prisivijo.
– Eilinis Ronis Vestas, ponia.
Ji paskubomis nužvelgė jį nuo galvos iki kojų. Palyginti aukštas – ji buvo metro aštuoniasdešimt dviejų, o jis maždaug metro devyniasdešimt penkių – liesas ir ką tik pradėjęs skustis. Ugninių plaukų kupeta švietė it lempa.
– Roni, tau bent aštuoniolika yra?
– Taip, ponia. Suėjo beveik prieš keturis mėnesius.
– Ar įsižeidei, kad į partnerius gavai moterį? – pasiteiravo ji.
– Ne, ponia. – Ronis žiūrėjo į ją išpūtęs blyškiai žydras akis. – Man garbė. Pasak seržanto, jūs viena geriausių ir man velniškai pasisekė, kad pamatysiu, kaip kovojate. – Jis nunarino galvą ir nuraudo. – Atsiprašau, kad keikiuosi, ponia.
Didžė sustojo ir atsigręžė. Kasmetinės karinės pratybos Kalifornijoje tarp Glenvudo pagalbos tarnybų – šerifo nuovados, gaisrinės ir greitosios pagalbos – ir vietinio kariuomenės padalinio suteikė progą visiems, norintiems mankštintis, mokytis ir linksmintis. Ryte buvo treniruojamasi kliūčių ruože, šaudoma į taikinį ir rengiamas taktinių veiksmų planas. Didžei šie dalykai nerūpėjo. Ji nekantriai laukė paieškos ir ėmimo į nelaisvę etapo.
Iki kitos dienos ЕЎeЕЎtos valandos ryto DidЕѕД— su savo partneriu turД—jo paimti ДЇ nelaisvД™ penkis prieЕЎininkus. Pastaruosius dvejus metus ЕЎДЇ kariniЕі pratybЕі etapД… laimД—jo ji. Ir labai tuo dЕѕiaugД—si. Kiti dalyviai bambД—jo, kad jai tiesiog sekasi, nors niekaip nesuprato kodД—l. Juo labiau kad partneriais ji rinkdavosi naujokus.
– Roni, susitarkime dėl pagrindinių taisyklių, – pasiūlė Didžė. – Gali keiktis, kiek nori. Abejoju, ar sugalvosi ką nors, ko dar nesu girdėjusi. Ir pati sakiusi. – Ji nusišypsojo. – Sutarta?
– Taip, ponia.
– Puiku. Čia vadovauju aš. Tu esi tam, kad klausytum, mokytumeisi ir vykdytum įsakymus. Jeigu pasipainiosi man po kojomis, nupjausiu ausį. Arba kokį svarbesnį daikčiuką. Aišku?
Jis garsiai nugurkД— seiles ir linktelД—jo galvД….
– O svarbiausia štai kas: tu kokia dešimt centimetrų už mane aukštesnis, o sveri maždaug dvidešimt kilogramų daugiau. Gal kyla abejonių, ar įstengčiau tave įveikti?
Jis nuЕѕvelgД— jД… – nuo kareiviЕЎkЕі batЕі Еѕvilgsnis kilo maskuojamЕ