Nerami siela

Deb Marlowe

Istorinis meilД—s romanas

Ji privalo sudaryti sandorДЇ su paДЌiu velniu

PorЕЎa Tofton visada troЕЎko MatД—jo KardД—jos. NiЕ«rus graЕѕuolis uЕѕpildД— mergaitiЕЎkas svajones. TaДЌiau svajonД—ms buvo lemta skausmingai suduЕѕti, kai MatД—jas atsisakД— jД… vesti.

Dabar Poršos namai pralošti, o Matėjas – vienintelis vyras, į kurį ji gali kreiptis pagalbos. Šįsyk Porša jam gali pasiūlyti tai, ko vyras negalės atsisakyti. Kad išsaugotų Toftonų nuosavybę, mergina pasiruošusi sudaryti sandorį net ir su pačiu velniu!

Marlowe Deb

Nerami siela

Pirmas skyrius

Berkšyras, Anglija – 1821-ųjų metų vasara

Naktyje buvo girdД—ti Ribaldo juokas ir girti svaiДЌiojimai. PlaДЌiasparnio erelio uЕѕeigos savininkas nuoЕЎirdЕѕiai juokdamasis iЕЎvarД— likusius lankytojus ДЇ tamsД…. AkimirkД… stovД—jo klausydamas, kaip jie iЕЎsivaikЕЎto, tvirtai Еѕinodamas, kad rytoj visi sugrДЇЕЎ ir malonus monetЕі svoris prijuostД—s kiЕЎenД—je padidД—s.

SalД—je ant apleistЕі stalЕі stojo tyla, besisklaidanti dЕ«mЕі uЕѕuolaida uЕѕleido vietД… ramybei. Vienintelis MatД—jas Kardijus nepajudД—jo uЕѕeigos savininkui suЕЎukus. Е iltai spragsД—jo Еѕidinys, gardus alus, o vietinД— merga, ДЇsitaisiusi ant keliЕі, ЕЎvelniai pirЕЎtais ЕЎukavo jam garbanas. TurД—tЕі jaustis patenkintas.

TaДЌiau nesijautД—.

KekЕЎД— pirЕЎtu palietД— jo ausДЇ. PasilenkД— artyn, jos ЕЎviesЕ«s variniai plaukai pakuteno jam smakrД…, o kita ranka ЕЎvelniai lyg ЕЎnabЕѕdesys glostД— sprandД…. MatД—jas jautД— kietas nuospaudas ant jos pirЕЎtЕі galiukЕі. UЕѕsimerkД™s Д—mД— ДЇsivaizduoti, kaip ji lieДЌia kitas, jautresnes, jo kЕ«no dalis.

Kad ir koks jaudinantis vaizdas, MatД—jas vis dar nesugebД—jo sukaupti jД—gЕі ir pakilti nuo kД—dД—s. Juokinga. Kelios apgailД—tinos monetos ir mergina jau jo, taДЌiau nuo ЕЎios minties geismas tik neЕѕymiai krustelД—jo.

ЕЅiovaujantis uЕѕeigos savininkas ДЇkrypavo atgal ДЇ salД™. MetД™s ЕѕvilgsnДЇ ДЇ MatД—jД…, pirЕЎtu mostelД—jo merginai.

– Užmesk kėdes ant stalų, Eta, padėsiu tau iššluoti grindis, – tarė jis maloniai.

Mergina kaЕѕkД… sumurmД—jo bandydama prieЕЎtarauti, bet vis dД—lto pakilo nuo MatД—jaus keliЕі. Nueidama perbraukД— jam petДЇ ir rankД…. MatД—jas suprato ЕЎДЇ gestД… kaip paЕѕadД…. LaukД—, kol uЕѕplЕ«s susidomД—jimas.

NeuЕѕplЕ«do. NejautД— nei ramybД—s, nei aistros.

– Dio nel cielo, – pasakė jis. Ak, kaip pavargo nuo to degančio pykčio pilve ir venomis tekančios neapykantos. Ir taip jau ištisas savaites, nuo tada, kai sužinojo apie neįtikėtiną tėvo išdavystę.

Viskas dingo. Viskas, dД—l ko jis dirbo ir kД… planavo visД… gyvenimД… dingo perskaiДЌius kelis ЕЎaltus ЕѕodЕѕius. IЕЎtisi metai darbo ir kantrybД—s ir ЕЎtai galЕі gale senis vis vien juo nepasitiki. MatД—jas uЕѕsitraukД— neЕЎlovД™ ir pirmД… kartД… per ЕЎimtД… metЕі KardijЕі kroviniai pateko ne ДЇ ЕЎeimos rankas. Tai daugiau, nei pajД—gia pakelti vyriЕЎkas iЕЎdidumas.

O jo abejingumas buvo daugiau, nei galД—jo pakД™sti paleistuvД—. Ji vД—l grДЇЕѕo ir sustojo tamsiame kampe. Tada atsirД—mД— ДЇ jДЇ ir apglД—bД—. Д®spЕ«dinga jos krЕ«tinД— ЕЎvelniai prisispaudД— prie jo nugaros.

– Ar tu dar čia? – paklausė Eta, reikalaudama jo dėmesio. – Apie ką galvoji, kas taip toli nunešė mintis? – Ji šiek tiek sustingo ir atsitraukė. – Gal apie kitą moterį?

MatД—jas nusiЕЎypsojo.

– Nesu toks kvailas, meilute, – su gailesčiu atsidusęs pripažino sau, kad tetrokšta pasprukti nuo jos dėmesio ir vienas grįžti viršun. Rytojus žada būti blogiausia diena gyvenime ir jokie beprasmiški prasiblaškymai nepadės tam pasiruošti.

– Tai kas yra? – pasiteiravo ji ir vėl apėjo jį papūtusi tobulą apatinę lūpą. – Tikiuosi, kad tai svarbu, – pašnibždėjo jam į ausį. – Jei net atitraukia mintis nuo užtikrinto grobio.

Jis prisitraukД— jД… sau prie ЕЎono. Drauge juodu ДЇveikД— trumpД… atstumД… iki baro. ДЊia tvarkД—si uЕѕeigos savininkas, trumpindamas pigiЕі lajaus lempЕі dagДЌius ir iЕЎdidЕѕiai blizgindamas senД… medinДЇ prekystalДЇ. MatД—jas prisД—do ant toli