AtkerЕЎyk
Maisey Yates
SvajoniЕі romanai
Trijų knygų serija „5-asis AVENIU“. Pirma knyga
„Nes aš noriu kontroliuoti, o kontroliuoti galiu tik tave…“
Ostinas Trefenas gimė privilegijuotame pasaulyje. Tačiau už spindinčių jo durų slypi tiek nuodėmių ir amoralaus elgesio, kad vargu ar Niujorko elitas galėtų tuo patikėti. Ypač, kai viso to centre žymusis filantropas – Ostino tėvas Džeisonas Trefenas. Kaip jam apkaltinti tėvą neturint jokių įrodymų, o juo labiau nepakenkiant tiems, kuriuos myli?
TaДЌiau viena naktis praleista su Keite Maikals paЕѕadina ne tik giliausius ir aistringiausius troЕЎkimus, bet taip pat ДЇduoda ДЇ rankas ginklД…, padД—siantДЇ padaryti galД… DЕѕeisono Trefeno karaliavimui. Ar KeitД— ir Ostinas, susidЕ«rД™ su tokia stipria trauka, kuri jungia ir nenusakomД… malonumД…, ir skausmД…, sugebД—s atskirti ribД… tarp kerЕЎto ir meilД—s?
Maisey Yates
AtkerЕЎyk
Prologas
Tai turėjo būti nuobodžių pokalbių vakaras. Nes Aleksas, Hanteris ir Ostinas susitikdavo kasmet tą pačią dieną – gerdavo ir nuobodžiai plepėdavo. Pokalbiai būdavo neįdomūs ir nereikšmingi, bet jie pridengdavo praeities šešėlius tarsi storas sluoksnis kapų žemės senus kaulus.
Kalbantis apie kaupiamД…sias pensijas, futbolo statistikД… ir kitus aktualius ДЇvykius, nebЕ«davo sunku pamirЕЎti, kad iЕЎ tiesЕі juos ДЌia suvedД— mirtis.
Bet laiЕЎkas, kurДЇ Ostinas laikД— rankoje, buvo tarsi prakeiktas kastuvas, atkasiД…s, kas slepiasi giliai po Еѕeme. Jis viskД… pakeis. Ir jokia nuobodi tema jau niekada nebepajД—gs praeities vaiduokliЕі nustumti ЕЎalin.
Ostinas paЕѕvelgД— ДЇ du vyrus, sД—dinДЌius prieЕЎais. Vyrus, kuriuos kaЕѕkada laikД— geriausiais draugais, bet kurie per pastaruosius deЕЎimt metЕі tapo beveik svetimi.
Hanteris pasakojo apie nacionalinД™ futbolo lygД…, o Aleksas pritariamai linksД—jo. Tai buvo visiЕЎkai beprasmiЕЎki pasvarstymai, bet, kita vertus, apie kД… dar jie galД—tЕі kalbД—tis? Juk buvo vos paЕѕДЇstami. PaЕѕДЇstami, kurie kasmet susitikdavo per niЕ«riД… sukaktДЇ, bet niekada nekalbД—davo apie tai, dД—l ko susirinko. PaЕѕДЇstami, kurie bijojo paЕѕiЕ«rД—ti vienas kitam ДЇ akis.
Gal tai ir buvo nuobodЕѕiЕі pokalbiЕі tikslas? Nustelbti blogus prisiminimus ir nutolinti artimus draugus. Ir tas nutolimas nebuvo atsitiktinis.
Bet šiandien jie nebegalės būti svetimi ir, kaip įprasta, plepėti apie nereikšmingus dalykus. Nes Ostinas turėjo laišką, kuris tiesiog degino odą. Jis įkišo ranką į vidinę švarko kišenę ir palietė sulankstytą dokumentą. Tada ištraukė jį ir padėjo ant stalo – baltas popierius susiliejo su akinančiai balta staltiese.
Keista. Jis manД—, kad laiЕЎkas paliks tamsiai raudonД… dД—mД™.
– Bijau, kad įprasta neigimo ir tylaus apgailestavimo vakarienė šiandien nebus patiekta, – tarė jis.
– Kas per velnias? – abejingai paklausė Hanteris laukdamas paaiškinimo. Bet Ostinas tylėjo.
Galiausiai Aleksas pakД—lД— popieriЕі ir jДЇ iЕЎlankstД—. PrabД—gomis perskaitД™s, padavД— jДЇ Hanteriui.
– Kas čia? – įtampos kupinu balsu paklausė jis, perfrazavęs Hanterio klausimą.
– Tiesa. Bent aš tuo tikiu. – Ostinas atsisėdo ir, paėmęs šakutę, prispaudė nykštį prie jos dantukų pamažu didindamas spaudimą, kol vos nepradūrė odos. – Mano tėvas, Džeisonas Trefenas, šventuoju laikomas advokatas, nepailstantis užguitųjų ir persekiojamųjų gynėjas, paskatino moterį nusižudyti smerktinais savo veiksmais. – Jis paleido šakutę ir ši nukrito ant stalo. – Bijau išsiaiškinti, ką jis padarė. Žinojau, kad tai kažkas baisaus, nes privertė ją pasijusti neturinčia kitos išeities ir ryžtis savižudybei. Bet iki šiol negalėjau tuo patikėti.
– Štai dėl ko ji tai padarė… – konstatavo Hanteris šiurkščiu balsu ir bejausmėmis akimis. Aleksas įsmeigė žvilgsnį į jį, tarsi lauktų, ką šis darys toliau.
Ostinas Еѕinojo, kad jie visi galvoja apie tД… paДЌiД… naktДЇ ir tД… patДЇ nutikimД…. Apie tД… paДЌiД… moterДЇ.
SarД….
– Tikriausiai, – atsakė