Melo pinklД—se
Marguerite Kaye
Istorinis meilД—s romanas
Atsibudusi svetimoje lovoje Henrieta Markam susiduria su paДЌiu nejautriausiu vyru pasaulyje. Ji atsimena tik tai, kad buvo uЕѕpulta. SuЕѕinojusi, jog jД… iЕЎgelbД—jo galingasis Pentlando grafas, mergina dar labiau iЕЎsigД…sta.
Po nevykusios santuokos Reifo Sent Albano ЕЎirdДЇ stingdo ledinis ЕЎaltis. TaДЌiau netikД—tas susitikimas su karЕЎta ir pernelyg blaЕЎkanДЌia dД—mesДЇ Henrieta uЕѕvirina jo kraujД…. O kai mergina apkaltinama vagyste, grafas net nesusimД…stД™s pasiЕ«lo savo pagalbД….
Marguerite Kaye
Melo pinklД—se
Pirmas skyrius
Saseksas, 1824 m. geguЕѕД—
Ankstyvo vasaros ryto migla dar tik sklaidД—si, kai jis pasuko TorД…, savo stiprЕі juodД… erЕѕilД…, namЕі link trumpiausiu keliu per ilgД… kukmedЕѕiЕі alД—jД…, juosianДЌiД… Vudfildo dvaro sodus. SkaistЕ«s tekanДЌios saulД—s spinduliai smelkД—si pro aukЕЎtЕі medЕѕiЕі alД—jД…, nutvieksdami ЕѕolД™ tЕ«kstanДЌiais maЕѕyДЌiЕі rasos deimanДЌiukЕі. Toro kanopЕі suardytos velД—nos ir ЕЎaknЕі kvapas maiЕЎД—si su svaigiu sausmedЕѕiЕі aromatu. AuЕЎo tobulas rytas, neabejotinai graЕѕios dienos pradЕѕia.
Deja, garbusis Pentlando grafas, Gailo baronas ir viso, ką aprėpė žvilgsnis, šeimininkas Reifas Sent Albanas nekreipė dėmesio į gamtos grožybes. Išsekęs po dar vienos bemiegės nakties, išvargęs po spartaus pasijodinėjimo ankstyvą rytą, jis troško tik vieno – kristi į kviečiantį Morfėjo glėbį.
SustabdД™s ЕѕirgД…, Reifas nuЕЎoko ant ЕѕemД—s ir atidarД— kГ ltus vartus, atsiverianДЌius ДЇ ЕѕvyruotД… takelДЇ, kuris vedД— tiesiai ДЇ arklides. AukЕЎtas, tobulai sudД—tas vyras ir stambus juodas Еѕirgas atrodД— ДЇspЕ«dingai; kiekvienas buvo puikus grynakraujis savo padermД—s pavyzdys, dailiais raumenimis ir paДЌiame jД—gЕі ЕѕydД—jime. Reifo oda sveikai spindД—jo. Juodi kaip varno, trumpai kirpti plaukai ЕѕvilgД—jo saulД—s ЕЎviesoje ir pabrД—ЕѕД— nepriekaiЕЎtingД… veido profilДЇ, o skruostikauliai ЕЎvietД— raudoniu po nutrЕ«ktgalviЕЎko ЕЎuoliavimo per kalvas. Melsvai juosvas besikalanДЌios barzdos ЕЎeЕЎД—lis tik dar labiau iЕЎryЕЎkino tvirtД… ЕѕandikaulДЇ ir akinamai baltus dantis.
KartД… susiЕѕavД—jusi jauna dama pasakД—, kad jis panaЕЎus ДЇ BaironД…. TokДЇ komplimentД… Reifas palydД—jo jam ДЇprastu sardoniЕЎku kvatojimu. Nors dД—l dailios iЕЎvaizdos ir dideliЕі turtЕі buvo laikomas vienu geidЕѕiamiausiЕі aukЕЎtuomenД—s viengungiЕі, netgi paДЌios ryЕѕtingiausios damos, pasiryЕѕusios jДЇ suvilioti, pasimesdavo nuo abejingo Еѕvilgsnio ir kandaus humoro. O Reifui tai kuo puikiausiai tiko, kadangi antrД… kartД… susipanДЌioti jis neketino. Vienos santuokos jam per akis visam gyvenimui.
– Mes jau beveik namie, bičiuli, – sumurmėjo jis, plekšnodamas ristūnui per šonus. Toras atmetė didžiulę galvą ir išpūtė per šnerves debesį šilto oro. Užuot vėl šokęs ant balno, Reifas nusprendė veikiau nužingsniuoti iki namų, nusivilko jojimo švarką ir nerūpestingai persimetė jį per petį. Taip anksti nesitikėjo ką nors sutikti, todėl išjojo be skrybėlės, liemenės ir kaklaskarės. Balti lininiai marškiniai lipo prie prakaituotos nugaros, pro atsegiotą apykaklę buvo matyti apžėlusi krūtinė.
Varteliai be garso atsivД—rД—, ir Reifas paragino ЕѕirgД… Еѕengti vidun, bet Toras tik kepЕЎtelД—jo kanopa ЕѕolД™ ir suprunkЕЎtД—. NenusiteikД™s Еѕaidimams, Reifas trЕ«ktelД—jo vadeles, ЕЎДЇkart stipriau, bet erЕѕilas atsisakД— judintis.
– Kas tave išgąsdino? – Reifas apsidairė, tikėdamasis pamatyti kiškį arba lapę, spoksančius iš gilaus griovio, tačiau išvydo moterišką batelį. Odinę kurpaitę kiek apibraižyta nosimi, dailiai išlenktą kulkšnį, aptemptą vilnone kojine. Negarsiai šūktelėjęs daugiau iš irzulio negu susirūpinimo, Reifas permetė žirgo vadeles per vartų stulpelį ir prisiartino prie griovio.
Ant nugaros negyva arbe be sД…monД—s gulД—jo jauna moteris. VilkД—jo ji iki pat kaklo susagstyta ruda ЕЎukuotinД—s vilnos suknele. NeturД—jo nei skrybД—laitД—s, nei apsiausto, kaЕЎtoniniai plaukai iЕЎslydД™ iЕЎ segtukЕі, garbanotЕі sruogЕі galiu