Hercogo nuotaka

Carole Mortimer

Istorinis meilД—s romanasSent Klerai. Titulai ir aistra #1

Keturių knygų serija „Sent Klerai. Titulai ir aistra“. Pirma knyga.

Pilka pelytė tampa aukštuomenės nuotaka…

GrД—smingasis Vanagas Sent Kleras, StauerbridЕѕo hercogas, mano, kad DЕѕeinД— Smit yra tik paprasta tarnaitД—, nors ir gundomai daili. Kai puikiai iЕЎauklД—ta panelД— Smit yra neteisingai apkaltinama dД—l netinkamo elgesio ir iЕЎvaroma iЕЎ namЕі, hercogas nedvejodamas pasiЕ«lo merginai savo globД….

Džeinė supranta: jai nevalia pasiduoti Vanago kerams, nors jo žvilgsnis verčia širdį plakti tankiau. Juk jų santuoka vis vien negalima… ypač jei hercogas sužinotų gėdingą jos praeitį.

Carole Mortimer

Hercogo nuotaka

1

1816 m., Sent KlerЕі namai, Londonas

– Artimiausiu metu neketinu vesti, Vanage. Juolab kažkokios ką tik nuo mokyklos suolo pakilusios mergšės, kurią teikeisi man išrinkti!

Vanagas Sent Kleras, deЕЎimtasis StauerbridЕѕo hercogas, sД—dД—damas kitapus Sent KlerЕі namo bibliotekoje stovinДЌio stalo odiniu virЕЎumi ЕѕvelgД— ДЇ piktai nuraudusДЇ jauniausio brolio Sebastiano veidД… ir, pastebД—jД™s jo tamsiai rudas akis maiЕЎtingai suЕѕvilgant, perkreipД— lЕ«pas.

– Aš viso labo užsiminiau, kad tau jau seniai metas įsitaisyti žmoną.

Lordas Sebastianas Sent Kleras pajuto, kaip veriamas nuoЕѕmaus vyriausiojo brolio Еѕvilgsnio dar labiau nukaito. Bet net pastebД—jus Vanago nepasitenkinimД…, jo ryЕѕtas iЕЎvengti santuokos, kurios nei siekД—, nei norД—jo, nesumenko.

TaДЌiau tД… ryЕѕtД… iЕЎlaikyti buvo sunkoka, nebyliai pripaЕѕino Sebastianas, ypaДЌ priremtam brolio skvarbaus Еѕvilgsnio. StingdanДЌio Еѕvilgsnio auksaspalviЕі tamsrudЕѕiais Еѕiedais ДЇrД—mintЕі akiЕі, Еѕvilgsnio, kuris kartais pravirkdydavo hercogo kamerdinerДЇ, o Еѕemesnio rango kilminguosius priversdavo drebinti nublizgintais ilgaauliais apmautas kinkas, kai tik Vanagas pasirodydavo LordЕі rЕ«muose.

– Nekalbėk su manimi tuo nepakeliamai globėjišku tonu, Vanage, nes iš to nieko neišeis! – Sebastianas klestelėjo ant raižytos kėdės kitapus stalo. – O gal nutarei nukreipti dėmesį į mane, nes Arabelai šį pavasarį nepavyko susirasti tinkamo vyro? – pridūrė jis vylingai, žinodamas, kad užsispyrusi jų aštuoniolikmetė sesuo nepriėmė nė vieno pasiūlymo tekėti, kurių sulaukė per pastaruosius kelis mėnesius.

Dar jis puikiai Еѕinojo, kad Vanagas labai nenoromis retkarДЌiais atlikdavo sesers palydovo vaidmenДЇ. IЕЎtekД—ti pasiЕЎovusios debiutantД—s ir jЕі ambicingos motinos, iЕЎvydusios pokyliuose ir vakarД—liuose retai besilankantДЇ StauerbridЕѕo hercogД…, tai suprasdavo kaip atvirД… kvietimД… prie jo lДЇsti!

Tiksliau, taip buvo tol, kol Vanagas, kaip jam bЕ«dinga, iЕЎ aukЕЎto praneЕЎД—, jog nД— viena mergina neatitiko reikalavimЕі, kuriuos jis kД—lД— bЕ«simajai hercogienei.

Vanagas suspaudД— lЕ«pas.

– Mes kalbamės ne apie vyrą Arabelai.

– O gal be reikalo? Gal pakalbėkime apie Lučianą? – Sebastianas paminėjo jų brolį. – Tačiau iš tiesų kalbėtis reikėtų apie tave, Vanage, – pašaipiai tęsė jis. – Juk tu esi hercogas ir iš mūsų keturių tau labiausiai reikia įpėdinio, ar ne?

TrisdeЕЎimt vienЕі metЕі daugiau nei metro aЕЎtuoniasdeЕЎimties centimetrЕі Е«gio Vanagas pasiЕѕymД—jo galingais peДЌiais ir atletiЕЎku kЕ«nu, kuris taip patiko jo siuvД—jui. Е iandien jis vilkД—jo juodД… plaДЌius peДЌius aptempiantДЇ ЕЎvarkД…, pilkД… liemenД™ ir pilkЕЎvas kelnes, avД—jo iЕЎblizgintus ilgaaulius. Jo tankЕ«s tamsЕ«s plaukai, kuriuose ЕЎvysДЌiojo auksinД—s sruogos, buvo atsainiai elegantiЕЎkai suЕЎukuoti, po plaДЌia inteligentiЕЎka kakta ЕѕД—rД—jo skvarbios auksaspalvД—s akys, tarp aukЕЎtЕі skruostikauliЕі leidosi tiesi nosis, o virЕЎ kampuoto smakro ДЌiaupД—si plonos, nenuolaidЕѕios lЕ«pos. Visi bruoЕѕai pabrД—ЕѕД— pasipЕ«tД—liЕЎkД… ir ryЕѕtingД… jo bЕ«dД….

Net ir neturД—damas titulo Vanagas bЕ«tЕі ДЇtakingas Еѕmogus. TaДЌiau kaip galingasis StauerbridЕѕo hercogas jis kД—lД— didelД™ grД—smД™.

Vanagui tokie ЕѕodЕѕiai pasirodД— nuobodЕ«s.

–