SulauЕѕyta priesaika

Daiva KaЕЎiubaitД—

Е ilkas

Prie tД—vЕі kapo Raigardas prisiekД—: pakils ДЇ profesines aukЕЎtumas ir iЕЎsikovos vietД… po saule, kad ir kiek pastangЕі tektЕі ДЇdД—ti. Jo laukia sД—kminga bankininko karjera ir prabangus gyvenimas. TaДЌiau kai tikslas jau ranka pasiekiamas, tenka iЕЎ naujo apsisprД™sti, kuriuo keliu eiti.

ValdonД— jauДЌia, kad rЕ«pestingai apgalvoti Raigardo ЕѕodЕѕiai kaЕѕkД… slepia. Jis turi savЕі prieЕѕasДЌiЕі Еѕvelgti ДЇ pasaulДЇ su nepasitikД—jimu.

Ar sugebД—s ValdonД—, pati kadaise patyrusi iЕЎdavystД—s kartД—lДЇ, suЕЎildyti suЕѕvarbusiД… vieniЕЎiaus ЕЎirdДЇ?

KaЕЎiubaitД— Daiva

SulauЕѕyta priesaika

1

Beveik dvi valandas ValdonД— klaidЕѕiojo po Vilniaus senamiestДЇ. JautД—si sutrikusi ir nusiminusi. ЕЅingsniavo neskubД—dama, nesidairydama nei ДЇ praeivius, nei ДЇ parduotuviЕі vitrinas. AtvaЕѕiavo ДЇ sostinД™ po daug metЕі trunkanДЌiЕі dvejoniЕі, bet tikriausiai nereikД—jo ДЌia vaЕѕiuoti. Kas jai ta moteris? Net neatsimena, kaip ji atrodД—. Nepamena jos balso, kvapo nei rankЕі ЕЎilumos. Tik ilgesДЇ ir atstЕ«mimo skausmД…. Tai, kД… teko iЕЎgyventi penkeriЕі metЕі mergytei, likusiai be mamos su nusivylusiu ir ДЇskaudintu tД—vu. Jei galД—tЕі, jam gyvam paminklД… pastatytЕі.

Jis niekada nepyko ant dukters už tai, kad jos motina išplasnojo į platųjį pasaulį laimės ieškoti. Neskaudino pats ir neleido skaudinti kitiems. Ilgai slėpė tiesą. Nepyko ir ant tos moters, tikino dukterį, jog ši buvusi labai jauna, kai už jo, gerokai vyresnio, ištekėjo. Miestietė nepritapo kaime, medžiai ir žolė jos nepatraukė. Tad ėmė vieną dieną ir išvyko, pažadėjusi pasiimti dukrytę, kai susiras kur gyventi ir įsikurs, įsidarbins ir galės save ir ją išlaikyti. Tik jis, tėvas, jos neatidavęs. Tamoteris per daug neprieštaravusi. Keletą metų mama lankė mažylę per kiekvieną gimtadienį. Vėliau retus apsilankymus pakeitė dovanėlės, dovanėles– atvirukai. Galiausiai išnyko ir tie. Paskutinis, atsiųstas prieš dešimt metų, jos šešioliktojo gimtadienio proga, dabar gulėjo Valdonės rankinėje. Ant jo ne tik šykštūs sveikinimo žodžiai, bet ir dešimties metų senumo adresas.

SuЕѕinojus, kad tamoteris vis dar ten gyvena, pakiliД… nuotaikД… tuoj pakeitД— apmaudas: paaiЕЎkД—jo, jog ji iЕЎvykusi ir bus tik po keliЕі dienЕі. KodД—l vadina jД… tamoterimi? LieЕѕuvis neapsiverДЌia pavadinti mama. Mamos savo vaikЕі nepalieka. Nelengvai iЕЎneЕЎiotЕі, skausmuose pagimdytЕі ir savo pienu iЕЎmaitintЕі. Vaikus palieka moterys, ieЕЎkanДЌios lengvesnio gyvenimo. Ne veltui sakoma, kad motina ne ta, kuri pagimdД—, o ta, kuri iЕЎaugino.

Taigi tamoteris iЕЎvykusi. IЕЎgirdo tai iЕЎ duris atidariusio vyro. Tikriausiai sugyventinio. Vyras buvo ДЇpusД—jД™s penktД… deЕЎimtДЇ, atrodД— neblogai ir ЕѕvelgД— skvarbiu Еѕvilgsniu, bet vilkД—jo nudrengtu sportiniu kostiumu, trenkД— pigiu odekolonu, cigareДЌiЕі dЕ«mais ir prarЕ«gusiu alumi. Net kvapД… gniauЕѕД—. NuЕѕvelgД™s ValdonД™ gaЕЎliu Еѕvilgsniu pakvietД— uЕѕeiti. Atgrasiai sukikeno ir griebД— uЕѕ rankos. Gal bЕ«tЕі ДЇsitempД™s ДЇ vidЕі, laimei, prasivД—rД— kaimynЕі durys ir mielo veido senuДЌiukД—, vedina piktai skalijanДЌiu pilkos spalvos pudeliuku, iЕЎgelbД—jo ValdonД™ nuo nemalonumЕі.

– Kaip nori. Aš mergų nesivaikau. Pačios ant kaklo kariasi, – sumurmėjo vyriškis, dar kartą perliejo žvilgsniu Valdonę ir prieš užtrenkdamas duris mestelėjo: – Pamanyk, atsirado skaistuolė. Esi tokia pat…

Valdonė nebesiklausė, apsisuko ir šovė laiptais žemyn. Stabtelėjo tik pirmame aukšte prie pašto dėžučių. Virpančiomis rankomis įbruko į vieną iš jų nesėkmės atvejui iš anksto pasiruoštą raštelį. Skuodė neatsigręždama ir rydama ašaras. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl tamoteris iškeitė jos tėvą į tą pagiringą pašlemėką. Apie save negalvojo. Širdį sopėjo tik dėl žmogaus, paaukojusio gyvenimą vieninteliam vaikui, niekada net žodeliu neužsiminusiam, kad obuolys nuo obels… Tik dėl to ir išsižadėjo ją palikusios moters, visiems sakė, jog jos motina mirusi. Nenorėjo